krỹžminimas, hibridizãcija (lot. hibrida – mišrūnas), nevienodo paveldimumo organizmų poravimas; augalų ir gyvūnų genetikos ir selekcijos metodas. Kryžminami augalų moteriškieji žiedai arba jų dalys apsidulkina (arba apdulkinami) kitos rūšies arba veislės žiedadulkėmis, susiporuoja (arba suporuojami, apsėklinami) skirtingų rūšių, porūšių, veislių gyvūnai. Kryžminimu t. p. vadinama vienaląsčių nevienodo paveldimumo organizmų kopuliacija. Susiliejus skirtingo genotipo lytinėms ląstelėms susidaro heterozigota, iš kurios vystosi hibridas – abiejų tėvų genus turintis organizmas. Dažni hibridai vienais ar kitais požymiais pralenkia tėvus: būna produktyvesni, ištvermingesni, atsparesni ligoms, kenkėjams (heterozė). Natūralusis, arba gamtinis, kryžminimas vyksta savaime, dirbtinį kryžminimą daro žmogus selekcijos, moksliniais tikslais. Tos pačios rūšies individų kryžminimas vadinamas vidurūšiniu, skirtingų rūšių arba genčių – tolimuoju kryžminimu. Tolimuoju vadinamas t. p. geografiškai ir ekologiškai nutolusių tos pačios rūšies formų kryžminimas. Tolimasis kryžminimas dėl individų natūralaus nesikryžminimo sunkiai pavyksta; gauti hibridai (pvz., ievos su vyšnia, plonavilnės avies su archaru) būna iš dalies arba visai nevaisingi. Kad hibridai būtų vaisingi, praktikuojamas grįžtamasis kryžminimas, arba bekrosas (hibridas kryžminamas su viena tėvinių formų). Augalų tolimąjį kryžminimą lengvina vegetatyvus suartinimas (kryžminimui parinkti individai skiepijami vienas į kitą), įvairių augalų žiedadulkių mišinys, cheminiai stimuliatoriai. Kryžminimas teikia medžiagos organizmų paveldimam kintamumui, augalų ir gyvūnų selekcijai, padeda nustatyti individo heterozigotiškumą, genų sukibimo grupes, krosingoverio dažnį. Įvairių veislių žemės ūkio gyvulių kryžminimas vadinamas metizacija.
Natūralųjį kryžminimą žmogus pradėjo labai seniai. Gyvūnų hibridų (pvz., mulų) buvo jau 2000 m. prieš Kristų. Dirbtinio kryžminimo galimybę 1694 numatė R. Camerarius (Vokietija). Pirmuosius tarprūšinius gvazdikų hibridus 1717 gavo T. Fairchildas (Didžioji Britanija). J. G. Kölreuteris (Vokietija) 1760 įrodė, kad hibridai paveldi abiejų tėvų požymius. Daug kryžminimo bandymų darė Ch. R. Darwinas (Didžioji Britanija). Augalų kryžminimą moksliškai pagrindė G. J. Mendelis (Čekija), atradęs hibridų požymių paveldėjimo dėsnius.
bekrosas; metizacija