Krzysztof Penderecki
Penderecki Krzysztof (Kšyštofas Penderèckis) 1933 11 23Dębica 2020 03 29Krokuva, lenkų kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Vienas žymiausių šiuolaikinių kompozitorių. 1951 apsigyvenęs Krokuvoje privačiai mokėsi griežti smuiku, muzikos teorijos ir kompozicijos. 1958 baigęs Krokuvos aukštąją muzikos mokyklą (A. Malawskio mokinys) iki 1966 dėstė joje kompoziciją. 1966–68 dėstė Esseno aukštojoje muzikos mokykloje, 1968–70 stažavo Berlyne. 1972–87 Krokuvos muzikos akademijos rektorius, 1973–78 dėstė Yale’io universitete New Havene. 1987–90 Krokuvos filharmonijos meno vadovas. Nuo 1972 dirigavo žymiausiems Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų simfoniniams orkestrams (atlieka savo ir kitų kompozitorių kūrinius). 1980 dirigavo Te Deum chorui, solistams ir orkestrui (dedikuotas popiežiui Jonui Pauliui II) premjerą Asyžiuje, šis kūrinys atliktas Niujorke, Berlyne, Varšuvoje ir Paryžiuje.
K. Pendereckis garsėjo ne tik Europoje (ir Lietuvoje) bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir Azijoje (nuo 1998 buvo Pekino muzikos festivalio meno vadovas, nuo 2000 – Kinijos filharmonijos orkestro kviestinis dirigentas). Turi Lenkijos ir kitų valstybių apdovanojimų, buvo Europos ir Amerikos universitetų garbės daktaras, aukštųjų muzikos mokyklų ir kitų institucijų garbės narys.
K. Pendereckio festivaliuose Lusławicuose (Lenkija) dalyvavo lietuvių kompozitoriai B. Kutavičius (1980), F. Bajoras (1983), O. Balakauskas (1984). 2003 pasaulyje surengta keliasdešimt muzikos festivalių, skirtų K. Pendereckio gimimo 70 ir kūrybinės veiklos 50 m. jubiliejui.
Kūryba
Ankstyvojo laikotarpio kūriniuose ryšku naujų skambesių paieškos, juose gausu eksperimentų su styginiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais. K. Pendereckis vienas pirmųjų panaudojo įvairius aplinkos garsus. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio kūryboje atsirado stilizacijos ir tradicijos elementų (sąsajų su ankstyvosiomis operomis ir R. Wagnerio muzikinėmis dramomis, 19 a. antros pusės simfonine muzika, sonatomis, fugomis, pasakalijomis ir kitomis tradicinėmis formomis), susiklostė ir įgavo kondensuotos raiškos kūrinių muzikinė kalba.
Kūriniai
1959 Lenkijos jaunųjų kompozitorių II konkurse Varšuvoje už kūrinius Dovydo psalmės (Psalmy Dawida 1958), Posmai (Strofy 1959; abu chorui, solistams ir orkestrui), Spinduliavimai 2 styginių orkestrams (Emanacje 1958) laimėjo 3 pirmąsias premijas. 1960 sukurta Rauda Hirosimos aukoms 52 styginiams (Tren ofiarom Hiroszimy 1960) apdovanota UNESCO premija.
Pirmąją operą Velniai iš Louduno (Diabły z Loudun, pagal A. Huxley pjesę) užsakė Hamburgo valstybinė opera (pastatyta 1969), Pasiją pagal Luką chorui, solistams ir orkestrui (Passio et mors Domini nostri Jesu Christi secundum Lucam 1965) Münsterio katedros 700 m. sukakčiai – Vakarų Vokietijos radijas Kölne.
Daugelis K. Pendereckio religinių kūrinių, tarp jų – Lenkiškasis requiem chorui, solistams ir orkestrui (Polskie Requiem 1980–84), sulaukė tarptautinio atgarsio, buvo atliekami įžymiose katedrose ir bažnyčiose. 1986 operos Juodoji kaukė (Czarna maska, pagal G. Hauptmanno dramą) premjera Zalcburgo festivalyje tapo išskirtiniu meniniu įvykiu. 1991 Miuncheno operos užsakymu sukūrė operą Karalius Ūbas (Ubu Rex, opera buffa, pagal A. Jarry satyrinę pjesę, 2004 Varšuvos Didysis teatras ją parodė Vilniuje).
Kiti kūriniai: opera Prarastas rojus (Raj utracony, pagal J. Miltono poemą, pastatyta 1978 Čikagoje), chorui, solistams ir orkestrui, tarp jų – Laiko ir tylos matmenys (Wymiary czasu i ciszy 1960), Dies irae (1967), Kosmogonia (1970), Rytmetinės (Utrenja 1970–71), Saliamono giesmių giesmė (Canticum canticorum Salomonis 1973), Magnificat (1974), Lacrimosa (1980), Agnus Dei (1995), Credo (1998), Kadišas solistams, deklamuotojui, vyrų chorui ir orkestrui (2009), orkestrui, tarp jų – Anaklasis styginių orkestrui ir mušamiesiems (1960), 8 simfonijos (1973–2005, II Kalėdų arba Vigilijos / Bożenarodzeniowa lub Wigilijna 1980, IV Adagio 1989, VI Elegija mirštančiam miškui / Elegia na umierający las 2003, VII Septyneri Jeruzalės vartai / Siedem Bram Jerozolimy 1996, VIII Dainos apie netvarumą / Pieśni przemijania 2005), Jokūbo pabudimas (Przebudzenie Jakuba 1974), sonata violončelei ir orkestrui (1964), Capriccio smuikui ir orkestrui (1967), 2 koncertai violončelei ir orkestrui (1972, 1982), koncertas smuikui ir orkestrui (1977), II koncertas smuikui ir orkestrui Metamorfozės (Metamorphosen 1992–95), koncertas altui ir orkestrui (1983), koncertas fleitai ir orkestrui (1992), Concerto grosso 3 violončelėms ir orkestrui (2001), Concerto grosso 5 klarnetams ir orkestrui (2004), koncertas fortepijonui Prisikėlimas (Zmartwychwstanie 2002), koncertas valtornai ir orkestrui (2008), kameriniai kūriniai, tarp jų – 3 styginių kvartetai (1960, 1968, 2008), Nutraukta mintis styginių kvartetui (Der unterbrochene Gedanke 1988), kūriniai chorui a cappella, tarp jų – Stabat Mater (1962), Agnus Dei (1981), Veni Creator (1987), Benedicamus Domino (1992), Benedictus (1992 mišriam, 2002 vaikų chorui), muzika dramos spektakliams, kino filmams.
Apdovanojimai
Lenkijos jaunųjų kompozitorių II konkurso Varšuvoje 3 premijos (1959), UNESCO premija (1960), Herderio premija (1977), Gedimino ordino Karininko kryžius (1998), Imperatoriškoji premija (2004), 4 Grammy apdovanojimai.
L: L. Erhardt Spotkania z Krzysztofem Pendereckim Kraków 1969; K. Lisicki Szkice o Krzysztofie Pendereckim Warszawa 1973; W. Schwinger Krzysztof Penderecki: His Life and Work London 1989; R. Chłopicka Krzysztof Penderecki. Musica sacra – musica profana. A Study of Vocal‑Instrumental Works Warsaw 2003.
943