ksantomà (gr. xanthos – geltonas), gelsvas, gelsvai rausvas arba rusvas darinys odoje, gleivinėje ar audiniuose. Sudarytas iš ląstelių, kurių citoplazmoje yra lipidų (riebalų) sankaupos. Dar vadinama lipoidine granuloma. Dažniausiai pasitaiko vyresniems kaip 50 m. žmonėms. Priežastis – sutrikusi lipoproteinų apykaita organizme ir jų padaugėjimas kraujuje – hiperlipidemija, kuri būna pirminė (paveldima, šeiminė, priklausomai nuo besikaupiančių lipoproteinų tankio; būna 6 tipų) arba antrinė, sergant cukriniu diabetu, hipotiroidizmu, nefroziniu sindromu, kepenų ciroze, kai kuriomis navikų formomis. Gali būti susijusi su ateroskleroze. Pagal klinikinę raišką skiriamos kelios ksantomos formos: vokų (ksanteliazma), papulinė (erupcinė), tuberozinė, sausgyslių, plokščioji, diseminuotoji (išplitusi). Dažniausiai būna vokų ksantoma – abipusis, simetriškas plokščias gelsvas, neskausmingas, pamažu didėjantis darinys papr. viršutinio voko vidiniame kampe. Papulinė ksantoma – ~3 mm skersmens, daugybiniai, kietoki, plokšti gelsvai rausvi, aiškiais nelygiais kraštais niežtintys mazgeliai plaštakų, pėdų, pečių, sėdmenų kelių ar alkūnių sąnarių odos paviršiuje, neretai savaime išnyksta. Tuberozinė ksantoma reiškiasi panašiai, bet savaime nepraeina, neniežti. Sausgyslių ksantoma dažnai pažeidžia plaštakų ir pėdų tiesiamųjų sausgyslių paviršių, Achilo sausgysles. Plokščioji ksantoma gali atsirasti bet kurioje vietoje, daugiau veido, kaklo, krūtinės srityje, būdingos nuo odos paviršiaus nepakilusios dėmės. Diseminuota ksantoma pažeidžia odą, gleivines (ypač burnos, akių), nesusijusi su lipidų apykaitos sutrikimu, dažnai praeina savaime. Ksantoma yra gerybinė liga, sukelianti kosmetinį defektą, kuriam gali būti taikoma chirurginė destrukcinė terapija. Nustačius hiperlipidemiją kraujuje koreguojama lipidų (riebalų) apykaita organizme.
2271
-lipoidinė granuloma