Bògušas Ksaveras Pranciškus (lenk. Ksawery Franciszek Bohusz), Bòhušas, Baužà 1746 01 01Vaizgeniai (Pabaisko vlsč.) 1820 04 04Varšuva, visuomenės veikėjas, kultūros tyrėjas, pedagogas, publicistas. I. Bogušo brolis. Kunigas (1768). Rašė lenkų kalba. Nuo 1761 jėzuitas. Studijavo Vilniaus universitete, Romoje. Nuo 1768 Gardino jėzuitų kolegijoje dėstė prancūzų kalbą. 1773–80 valstybinių ekonomijų valdytojo giminaičio A. Tyzenhauzo sekretorius, ekonomikos patarėjas. Su juo 1777–78 apkeliavo daugelį Vidurio ir Vakarų Europos šalių. 1780–82 (su pertraukomis) Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka. Nuo 1781 prelatas, Vilniaus vyskupo koadjutorius. 1792 buvo suimtas Targowicos konfederatų (Targowicos konfederacija). Rėmė 1794 sukilimo dalyvius (bendradarbiavo su J. Jasinskiu); Rusijos valdžios ištremtas į Smolenską ir įkalintas.
Ksaveras Pranciškus Bogušas
1803–04 Lietuvos mokyklų generalinis vizitatorius. Vizitacijos akte (1803, rankraštis) kėlė pažangias pedagogines idėjas, rūpinosi valstiečių mokymo vidurinėse mokyklose sąlygomis. Nuo 1804 gyveno Varšuvoje, dalyvavo Mokslo bičiulių draugijos veikloje.
K. P. Bogušo knygos O początkach narodu języka litewskiego rozprawa antraštinis lapas (Varšuva, 1808; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Kelionių dienoraštyje (Dziennik podróży 2 t. 1903; autorius įrašytas S. Staszicas) kritikavo socialinius santykius, siūlė suteikti laisvę baudžiauninkams, reformuoti švietimą. Studijoje Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę (O początkach narodu języka litewskiego rozprawa 1808; ištraukos rusų kalba 1811, prancūziškai 1939, lietuviškai 1957) neigė lietuvių kilmės iš romėnų teoriją, įrodinėjo, kad lietuviai kilę iš herulių, nuo seno gyvena Lietuvoje, kad lietuvių kalba labai sena, tinka grožinei literatūrai ir turi teisę būti vartojama viešajame gyvenime; studija sukėlė lenkų ir lietuvių visuomenės susidomėjimą lietuvių tautos praeitimi, kalba. Parašė Baro konfederacijos istoriją (pagal brolio Ignoto surinktą medžiagą; 3 t., rankraštis; neišliko), straipsnių apie J. Chreptavičių (1816), M. Počobutą (1817), A. Tyzenhauzą (1819), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialiniais ir ekonominiais klausimais. Parengė Vilniaus katedros kapitulos aktų (1501–1783) santraukas (1895). Į lenkų kalbą išvertė Napoleono kodeksą (1810).
L: V. Maciūnas Bohušo veikalas apie lietuvių kalbą / Archivum philologicum kn. 6 1937; Cz. Leśniewski Bohusz – nie Staszic /Przegląd Historyczny serija 2 t. 6 1926–27.
1351