Sakaláuskas‑Vanaglis Ksaveras 1863 04 27Kalesninkai (Simno vlsč., dabar Alytaus rj.) 1938 06 15Varšuva (palaidotas Vilniuje), lietuvių rašytojas. 1883 baigė Veiverių mokytojų seminariją. Priklausė P. Armino-Trupinėlio suburtam kultūros ir lietuviškos spaudos propaguotojų būreliui, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo laikraštyje Aušra ir kitur. Nuo 1883 mokytojavo Pajevonyje, Beržininkuose. Įtartas lietuvybės skleidimu 1888 perkeltas į Lomžą, 1905 Lomžoje įkūrė lietuvių kultūros draugiją Pagalba. Dalyvavo 1905 Didžiajame Vilniaus seime. Nuo 1908 mokytojavo Varšuvoje.
Ksaveras Sakalauskas‑Vanagėlis
Kūryba
Išleido poezijos ir prozos knygelių (Vestuvės 1906, Melagių dėdė, Arbatnamyje, Valsčiaus ponai; Vestuvės, Miestelio Onutė, visos 1907, Dievo žmonės, Gyvačių karalius ir kitokios apysakėlės, abi 1908), elementorių ir skaitinių knygų mokykloms (Dovanėlė 1909, Vaikų šaltinėlis dalis 3 1926, Aušrelė 2 dalys 1927). Poezijoje apdainavo gimtojo krašto gamtą, kaimo buitį, meilę, reiškė švietėjiškas ir tautos išsivadavimo idėjas, jai būdinga nuoširdumas, romantinis pakilumas, lakoniška poetinė forma, sklandus eiliavimas. Meilės eilėraščiai artimi tautosakai. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis. Realistiniuose apsakymėliuose pavaizdavo kaimo ir miestelių žmonių buitį, ugdė žmonių tautinę sąmonę. Sukūrė proginių, religinių eilėraščių, chrestomatinėmis tapusių pasakėčių (Genys ir dagilis, Asiliukas). Svarbi K. Sakalausko-Vanagėlio prozos dalis – didaktiniai ir pažintiniai kūrinėliai vaikams (juose ryšku K. Ušinskio, L. Tolstojaus, D. Mamino‑Sibiriako įtaka). Dar išleista kūrybos rinktinės Dovanėlė (1960), Vaikų šaltinėlis (1974), Pavasario svečiai (1980), Kur banguoja Nemunėlis (1995).
R: Raštai Vilnius 1921.
2271