Ksenofãnas, Ksenofanas Kolofonietis (Xenophanēs Kolofōnios) apie 570 pr. Kr.Kolofonas (Jonija) 475 pr. Kr.?, senovės graikų filosofas ir poetas.
Gyvenimo faktai
Jaunystėje buvo priverstas išvykti į tremtį Sicilijoje ir Pietų Italijoje.
Filosofijos ištakos ir bruožai
Antikinė tradicija Ksenofaną laikė Elėjos mokyklos įkūrėju, nes įžvelgta jo idėjų ir elėjiečių Parmenido bei Meliso teorijų sąsajų (pasak naujausių tyrinėjimų, mažai tikėtina, kad Ksenofanas galėjo suformuoti Elėjos mokyklą). Ksenofano pažiūroms įtakos turėjo racionalistinė Mileto filosofijos tradicija. Ksenofanas kritikavo graikiškąjį sveiko ir stipraus kūno kultą, karinio ir sportinio šaunumo konvencines vertybes, joms priešpriešino mąstymo vertybę. Išjuokė graikų poliuose vyravusią prabangą ir jos vaikymąsi, pabrėžė olimpinių žaidynių nenaudingumą.
Ksenofanas (iliustracija Thomaso Stanley knygoje History of Philosophy 1655)
Dievo samprata
Parodijose pašiepė Homerą, Hesiodą, gyvenamojo meto mąstytojus, buvo vienas pirmųjų antropomorfinės graikų mitologijos kritikų. Pasak Ksenofano, žmonės dievus vaizduoja panašius į save, jei gyvūnai mokėtų piešti, jie dievų kūnus taip pat vaizduotų panašius į savo. Iš tikrųjų yra vienintelis didžiausias Dievas, nei protu, nei kūnu nepanašus į žmogų. Jis visuomet išlieka nejudantis, parimęs vienoje vietoje, išorinius pokyčius sukelia ne savo judėjimu, o vien minties galia. Dievas esąs tobuliausio – rutulio – pavidalo ir kiekviena jo dalis vienodai geba matyti, girdėti ir mąstyti. Įsivaizdavęs Dievą kaip absoliučiai tobulą ir pačią jo egzistavimo galimybę siejęs su tobulumu Ksenofanas gali būti laikomas vienu pirmųjų mąstytojų, netiesiogiai bandžiusių formuluoti ontologinį Dievo buvimo argumentą.
Pažinimo teorija
Ksenofanas taip pat yra pirmasis senovės graikų epistemologas, nagrinėjęs žmogaus pažinimo ribas. Savo teologines ir kosmologines įžvalgas vertino tik kaip spėjimus, žmogišką nuomonę, teigė, kad tvirtas, neginčijamas pažinimas žmogui nepasiekiamas. Įvedė nuomonės (graikų kalba doxa) ir pažinimo (graikų kalba epistēmē) perskyrą.
Kosmologija
Ksenofano kosmologinės pažiūros gana primityvios, bet išsakytos gražia poetine kalba. Vaivorykštę apibūdino kaip tam tikrą neįprastą debesų telkinį. Saulę, mėnulį ir žvaigždes aiškino kaip meteorologinius reiškinius. Teigė, kad neegzistuoja jokios požemių pasaulio sritys – įprasti žemės klodai driekiasi žemyn iki begalybės. Vienintelė reali kosminė riba – tai tiesiai po kojomis matoma horizontali riba tarp žemės ir oro. Viskas atsiranda iš žemės ir vandens: vienais kosminio ciklo tarpsniais vanduo vyrauja žemės atžvilgiu, kitais – žemė nustelbia vandenį.
Įtaka
Ksenofano filosofinės pažiūros galėjo padaryti (galbūt netiesioginę) įtaką Parmenidui, Melisui, Zenonui Elėjiečiui ir kitiems Elėjos mokyklos atstovams.
Veikalai
Ksenofanas yra pirmasis iš ikisokratikų, kurių išliko nemažai filosofijos veikalų fragmentų. Savo idėjas reiškė poemoje Apie gamtą, elegijose ir satyrinėse parodijose (graikų kalba silloi). Kūriniuose ryšku mąstymo laisvė, sveika nuovoka, ironija, saikingas skepticizmas, ištikimybė aukštiems etiniams idealams.
Atminimo įamžinimas
1935 Ksenofano vardu pavadintas krateris Mėnulyje, 1960 – asteroidas nr. 6026.
708