Ksenofòntas (Xenophōn) apie 430 pr. Kr.Atėnai apie 350 pr. Kr.Korintas, senovės graikų rašytojas, istorikas. Priklausė Sokrato aplinkai, bet nelaikomas tikruoju sokratiku; Sokrato filosofijos esmės nesuprato, manoma, į ją net nesigilino, bet Sokratu žavėjosi. 401 m. prieš Kristų persų karalaitis Kyras pakvietė Ksenofontą padėti atimti iš brolio Artakserkso II valdžią. Žygyje Kyrui mirus Ksenofontas per Armėniją išvedė graikus samdinius prie Juodosios jūros, čia jie parsisamdė Spartos karaliui Agesilajui. Grįžęs su juo į Graikiją kovojo Agesilajo pusėje su Atėnais. Atėniečiams už akių Ksenofontą nuteisus ištremti buvo priimtas Spartos, gavo dvarą netoli Olimpijos ir gyveno ten 20 metų kaip ūkininkas ir medžiotojas. 371 m. prieš Kristų spartiečiams pralaimėjus prie Leuktrų Ksenofontas persikėlė į Korintą ir čia gyveno iki mirties.
Išliko visi Ksenofonto veikalai. Kūriniai rodo ne tik jo pažiūras (tikėjimą dievų teisingumu, prospartietiškas nuotaikas ir kita), paprastą žmogiškumą, bet ir autoriaus interesų įvairovę. Jiems būdinga nuoseklus dėstymas, aiškus stilius. Ksenofonto biografija yra gana neblogai žinoma, bet kūrinių chronologija neaiški. Vieną kūrinių grupę sudaro didaktiniai praktinių patarimų veikalai. Tai medžioklės temai skirtas Medžiotojas, jojimo ir žirgų laikymo vadovas Žirgininkystė, patarimai kavalerijos karininkui Raitelių vadas. Namų ir ūkio tvarkymo reikalai dėstomi populiariame, vėliau Cicerono išverstame į lotynų kalbą ir dar 15 a. vertintame Namų ūkyje. Kitą grupę sudaro politinės tematikos veikalai. Juose Ksenofontas kritikuoja demokratinę santvarką ir reiškia pritarimą vienvaldystei. Veikale Lakedaimoniečių valstybė aprašė Spartos valstybės principus. Žavėjimasis Sparta labiausiai atsispindi Agesilajuje. Šis panegirinio pobūdžio veikalas laikomas vienu anksčiausių biografinio žanro kūrinių. Pokalbio forma apie monarchiją samprotaujama Hierone. Atėnų ekonomikos padėtis ir valstybės finansai aprašoma traktate Apie pajamas. Istorinių veikalų grupei priklauso 7 knygų Anabasis. Kūrinio pavadinimas, reiškiantis žygiavimą į krašto gilumą, tinka tik pirmajai knygai, kitos skirtos graikų žygiui per priešiškus kraštus į Bizantijo miestą ir tolesniam karių likimui pavaizduoti; Ksenofontas buvo graikų samdinių vadas, bet apie save kalba trečiuoju asmeniu. Prospartietiškų nuotaikų 7 knygų Graikijos istorija tęsia Tukidido istoriją ir apima 411–362 m. prieš Kristų įvykius. Įvykių aprašymuose ir chronologijoje yra netikslumų, bet aprašyti asmenys charakterizuojami visapusiškai. Veikale išryškėja Ksenofonto pastabumas, meistriškumas aprašant pavienius vaizdus ir juokingas situacijas. Spėjama skirtingą stilių atsiradus todėl, kad Ksenofontas istoriją rašė su pertraukomis. 8 knygų veikalo Kyro ugdymas pavadinimas atspindi tik pirmosios knygos temą, kitose pasakojama apie jauno subrendusio Kyro Vyresniojo darbus ir karo žygius iki mirties. Biografine pasakojimo forma Ksenofontas pateikia idealaus valdovo paveikslą, atskleidžia jo pareigingumą, išmintį ir kitas dorybes. Dėl egzotiško kolorito, patetiškos meilės istorijos, novelės pobūdžio epizodų veikalas laikomas pirmuoju graikų romanu. 4 knygų Atsiminimai apie Sokratą (lietuvių kalba 1993) skirti kuklių poreikių, meilės ir draugystės, profesinio sumanumo, išsilavinimo ir ugdymo temoms. Čia Ksenofontas bandė atkurti ir suformuluoti sokratiškojo mokymo modelį. Tam panaudojo kitų sokratikų veikalus ir savo atsiminimus bei įspūdžius. Sokrato temos kūriniams dar priklauso Sokrato apologija ir Puota; pastarajame rašoma apie juslinę ir dvasinę meilę (neaišku, Ksenofontas ar Platonas pirmas parašė tokio pat pavadinimo ir temos veikalus). Ksenofonto kūrinių Sokratas yra pamaldus, lojalus, išmintingas pilietis, kurio gerosios savybės laikytinos visuotinu pavyzdžiu.
273