ksenònas (Xenon; gr. xenos – svetimas), Xe, periodinės elementų sistemos VIII A grupės cheminis elementas. Vienatomės bespalvės bekvapės inertinės dujos. Su vandeniu ir organinėmis medžiagomis sudaro įtarpos junginius (pvz., Xe·5,75 H2O). Elektros išlydžio arba ultravioletinės spinduliuotės veikiamas sudaro sužadintuosius kompleksinius junginius – eksipleksus. Ksenonas reaguoja tik su fluoru sudarydamas ksenono fluoridus XeF2, XeF4 ir XeF6, iš jų gaunami kiti ksenono junginiai (ksenono trioksidas XeO3, ksenatai M2XeO4 ir kiti). Ksenono junginiai – stiprūs oksidatoriai, kai kurie (pvz., XeO3) savaime sprogsta. Ksenonas randamas atmosferoje (9 stabilūs izotopai), Žemės plutoje susidaro skylant radioaktyviesiems urano mineralams. Gaunamas kaip šalutinis produktas (kartu su kriptonu) iš oro išskiriant deguonį. Naudojamas elektros išlydžio, kaitinamosioms, apšvietimo, baktericidinėms, lazerio kaupinimo lempoms pripildyti, radioaktyvieji izotopai – radiografijoje, medicinoje, dujų nuotėkiui aptikti vakuuminiuose įrenginiuose. Ksenonas laikomas ir vežamas plieniniuose balionuose esant 5 MPa slėgiui.
Ksenoną 1898 atrado W. Ramsay ir Morrisas Williamas Traversas (Didžioji Britanija), pirmąjį ksenono junginį (XePtF6) 1962 gavo Neilas Bartlettas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
| atominis skaičius | 54 | |
| santykinė atominė masė | 131,29 | |
| elektrinis neigiamumas | 2,60 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 4d105s25p6 | |
| oksidacijos laipsnis | +2, +4, +6, +8 | |
| izotopai | ||
| stabilieji | 124Xe (0,1 %), 126Xe (0,09 %), 128Xe (1,91 %), 129Xe (26,4 %), 130Xe (4,1 %), 131Xe (21,2 %), 132Xe (26,9 %), 134Xe (10,4 %) | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 125Xe (T1/2 16,9 h), 127Xe (T1/2 36,4 d), 133Xe (T1/2 5,25 d), 135Xe (T1/2 9,1 h) | |
| kiekis Žemės atmosferoje | 8,6·10–6 % (tūrio) | |
| lydymosi temperatūra | –111,7 °C | |
| virimo temperatūra | –108,1 °C | |
| tankis | 5 761 kg/m3 | |
| šilumos laidumo koeficientas (27 °C) | 5,4·10–3 W/(m·K) | |
| savitoji šiluminė talpa | 0,158 kJ/(kg·K) | |