Ksèrksas I (gr. Xérxēs) ? 465 pr. Kr., Persijos karalius (486–465 pr. Kr.). Achaimenidų dinastijos. Darėjo I Didžiojo sūnus, Artakserkso I Ilgarankio tėvas.
486–484 pr. Kr. numalšino egiptiečių sukilimą. 9 dešimtmečio antroje pusėje, numalšinęs babiloniečių sukilimą, Babilonijos karalystę pavertė Persijos satrapija (provincija). Tęsė graikų–persų karus (500–449 pr. Kr.); 480–479 pr. Kr. surengė žygį į Graikiją; persų kariuomenė nuniokojo Doridę, Fokidę, dalį Bojotijos, Atiką, sugriovė Atėnus, bet pralaimėjo Salamino (480), Mikalės (479), Platajų (479) mūšius.
Siekdamas sustabdyti Persijos imperijos silpnėjimą ir irimą, Kserksas I įvykdė kai kurių reformų (ir religinę; bandė uždrausti garbinti vietos dievus ir įvesti vieno visų persų dievo kultą). Nužudytas per rūmų perversmą.