ksilofonas
ksilofònas (ksilo… + gr. phōnē – garsas, balsas), muzikos instrumentas – mušamasis idiofonas. Orkestro ksilofono lentelės (dažniausiai plastiko) sunertos ant virvutės ar stygos, išdėstytos 4 eilėmis savotišku zigzagu (2 vidurinės eilės duoda G‑dur gamą) arba 2 eilėmis klaviatūra. Lentelės padedamos ant tam tikros šiaudų pynės arba tam tikro padėklo. Dabartiniame orkestre ksilofonai būna įvairaus dydžio: normalusis (c2–d5), sopraninis (b–d4, su rezonansiniais vamzdeliais apačioje), tenorinis (g–d4). Mušama dviem medinėmis lazdelėmis.
Ksilofoną naudojo C. Saint-Saënsas (Mirties šokis), G. Mahleris (VI simfonija), C. A. Debussy (Iberija), B. Bartókas (sonata 2 fortepijonams ir mušamiesiems). Ksilofonai (įvairaus dydžio suderintų medinių lentų rinkinys) paplitę Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Indonezijoje (mušamas gamelane). Į lentas beldžiama lazdomis. Palaidų lentų ksilofonas mušamas pasidėjus ant kelių arba ksilofono lentas paklojus ant žemės įdubos. Sutvirtintų lentų ksilofonas dažniausiai turi rezonatorių (lovį po visu ksilofonu, dėžutę arba moliūgą po kiekviena lenta), kartais būna pakabinti rėme.
orkestro ksilofonas
3119