Ktesifòntas (gr. Ktesiphōn), senovės Mesopotamijos miestas (dabar griuvėsiai Irake, 30 km į pietryčius nuo Bagdado, ant Tigro upės kairiojo kranto).
Istorija
Įkurtas 3 a. pr. Kr. viduryje Partų karalystės valdovų Aršakidų. 1 a. pr. Kr.–3 a. po Kr. pradžioje Partų karalystės sostinė. 116, 165, 197 užimtas Romos kariuomenės ir nuniokotas. 226, žlugus Partų valstybei, tapo Sasanidų valstybės sostine, kelis amžius buvo vienas turtingiausių ir didžiausių Artimųjų Rytų miestų. 7 a. pradžioje užimtas arabų ir nusiaubtas. 14 a. sunyko.
Architektūra
Buvusio stačiakampio plano miesto išliko tik griuvėsiai – 3–5 a. Sasanidų karališkųjų rūmų Taki Kisra (vadinamasis Bišapūras; statyti karalių Šapūro I, valdė 239–272, ir Chosrovo I, valdė 531–579) su didžiuliu aivanu, kurio skliautinė perdanga buvo viena didžiausių pasaulyje (35 m aukščio, 25 m pločio); rūmai buvo puošti stiuko dekoru, freskomis. Išliko ir pirties, 2 aukštų gyvenamųjų namų su vidiniais kiemais liekanų.
Karališkųjų rūmų Ktesifonte griuvėsiai
Karališkųjų rūmų Ktesifonte griuvėsiai 19 amžiuje (žurnalo Le Magasin pittoresque raižinys, 1876)
2271