kubiečiai

kubiečiai dirba tabako plantacijoje

namai ir akmenimis grįsta gatvė Trinidado miesto centre (Kuba)

tradiciniais drabužiais apsivilkusios kubietės (Havana)

kubiẽčiai (savivardis cubanos), Vidurio Amerikos tauta. Pagrindiniai Kubos gyventojai (daugiau kaip 11,2 mln. žmonių; 2017). Dar gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 1,3 mln.), Ispanijoje, Kanadoje, Meksikoje, Argentinoje, Puerto Rike ir kitur. Iš viso pasaulyje yra apie 13 mln. kubiečių. Baltaodžiai, juodaodžiai ir mulatai, yra indėnų ir kinų palikuonių. Kaba ispanų kalba, Juventudo saloje – dalis angliškai, afrikiečių vergų palikuoniai išlaikė vadinamųjų slaptų njanjigo ir anago kalbų reliktų. Dauguma kubiečių katalikai, dalis – protestantai.

Gyvensena

Tradicinis verslas – žemdirbystė (cukranendrės, tabakas, ryžiai, vaismedžiai).

Tradicinis būstas – palmių lentų namas.

Išliko tradicinių apdarų elementų: moterų – kartūninis sijonas ir pečius gaubianti marga skara, vyrų – klostuoti platūs marškiniai ir plačiabrylė šiaudinė skrybėlė.

Pagrindinis maistas – ryžių ir pupelių patiekalai.

Kubiečiai išlaikė gausų muzikinį folklorą (jame susipynė ispanų ir afrikiečių motyvai).

Istorija

Kubiečių tautos etnogenezė truko nuo 16 amžiaus pradžios iki 20 amžiaus vidurio. 16 amžiuje Kuboje greta čiabuvių indėnų sibonėjų (aravakai), gvanahatabėjų, salos šiaurrytinėje dalyje gyvenančių tainų pradėjo kurtis ispanai; jie atvežė vergų – juodaodžių iš Afrikos ir majų iš Jukatano. Atsirado metisų ir mulatų. Ispaniškai nekalbantys vergai vadinti bosaliais, gimusieji Kuboje – kreolais, ilgainiui taip imta vadinti visus čia gimusius. Miškinguose kalnynuose išlikusiuose indėnų kaimeliuose kūrėsi pabėgę vergai, vadinamieji simaronai. 18 amžiaus pabaigoje–19 amžiaus pradžioje į Kubą iš Haičio atsikėlė prancūzų ir mulatų su savo juodaodžiais vergais. Tuo metu čia jau buvo susiklosčiusi bendra kultūra, kurią perėmė bosalių palikuoniai, pabėgėliai iš Haičio ir naujieji emigrantai iš Europos. 19 amžiaus viduryje į Kubą buvo atvežta kinų; jų santuokų su juodaodėmis ir mulatėmis palikuoniai vadinami ačinado. Bosalių ir simaronų integracija į kubiečių tautą pagreitėjo panaikinus vergovę (1886) ir paskelbus Kubos nepriklausomybę (1902). Nuo 19 amžiaus vidurio Kuboje daugėjo išeivių iš Europos šalių, ypač iš Ispanijos (galisų, baskų, katalonų ir išeivių iš Kanarų salų), taip pat juodaodžių imigrantų iš Haičio, Jamaikos ir Barbadoso. Juventudo saloje iš afroamerikiečių bei išeivių iš Kaimanų salų susidarė anglakalbė kubiečių etnolingvistinė grupė. Iš šių etninių ir rasinių grupių iki 20 amžiaus vidurio susidarė kubiečių tauta.

2840