Kùbos architektūrà
16–17 amžius
1512–15 salą užvaldę ispanai pastatė 7 įtvirtintas gyvenvietes, jos vėliau tapo Havanos, Santiago de Cubos, Trinidado, kitais miestais su stačiakampiu gatvių tinklu, bažnyčia ir rotuše centrinėje miesto aikštėje. Havanoje išliko Šv. Lozoriaus žvalgybos bokštas (1556), tvirtovių Fuerza (1583), Punta (pradėta 1589), Tres Reyes del Morro (1597; Havanos senamiestis ir įtvirtinimai – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1982) griuvėsiai. Gyvenamieji namai projektuoti pagal indėnų gyvenamojo namo tipą (karkasinis, stačiakampio arba apskrito plano, dvišlaičiu arba keturšlaičiu stogu, dengtu palmių lapais, statinys), statyti ratu aplink aikštę. 17 a. plėtota kolonijinė architektūra, jai įtaką darė Meksikos ir Ispanijos miestų architektūra, susiklostė kolonijinio stiliaus gyvenamojo namo tipas: vienaukštis (rečiau dviaukštis), stačiakampio plano, su vidiniu kiemu, kartais apjuosiamu arkadomis. Sienos mūrytos iš akmens, dažytos baltai, vėliau geltonais arba ochros atspalviais, stogas dengtas raudonomis čerpėmis, durys – medinės, dažytos mėlyna arba žalia spalva. 17 a. bažnyčios dažniausiai statytos nedidelės, vienos navos (šoninės navos pristatytos vėliau), su vienu stačiakampio plano bokštu (Šv. Augustino, 1633, Šventosios Dvasios, 1638, abi Havanoje). Fasadai puošti kreivų linijų frontonais, paremtais kolonomis arba piliastrais. Interjeruose lubos ir altoriai puošti medžio drožyba. Statytos masyvios tvirtovės – Havanoje (Kochimar, La Chorrera, abi 1646), Santiago de Cubos (San Pedro de la Roca, 1633, įtvirtinta 18 a.; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997) ir kitur.
18 amžius–20 amžiaus pirma pusė
Didžioji aikštė su Brunetų rūmais (19 a. pradžia, kairėje) ir Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Trinidade
18 a. Kubos architektūrai įtaką darė ispanų barokas: bažnyčių fasaduose statyta kolonos, gembės, įrengta nišų skulptūroms, figūrinių langų ir frontonų. Statyta bažnyčios su akmeniniais skliautais ir kupolais Havanoje (Šv. Kristupo katedra Havanoje, 1724–77, pagal italų architekto F. Borromini projektų pavyzdžius), Trinidade, Camagüey. 18 a. pabaigoje–19 a. Kuboje pradėta plėtoti klasicistinė architektūra, kuri labiausiai reiškėsi Havanoje (generalinio gubernatoriaus namas, 1776–92, pašto pastatas, 1770–92). Statyti didesni nei anksčiau gyvenamieji namai: 2–3 aukštų, su portalais, balkonais, į aikštę išeinančiomis arkadomis, spalvotais vitražais viršutinio aukšto languose.
Kapitolijus Havanoje (1929, architektai R. Otero, G. Cabarrocas, J. M. Bensas)
20 a. pradžioje statyti daugiaaukščiai pastatai, visuomeninių pastatų ir užmiesčio vilų statyboje vyravo eklektika, modernas. Daugiausia statyta Havanoje: Kubos telefonų bendrovės pastatas (1921, architektas L. Moralesas, 1887–1965), Kapitolijus (1929, architektai R. Otero, G. Cabarrocasas, J. M. Bensas). Po 1925 pradėjo reikštis naujos architektūros tendencijos, statyti dangoraižiai (biurų pastatas Bacardi Havanoje, 1930, architektai E. R. Castellsas, R. F. Ruenesas, J. Menéndezas). 1940–50 architektai projektavo įvairių formų, medžiagų ir spalvų gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, naudojo monolitinius gelžbetonio blokus, Kubos klimatui pritaikė žaliuzes, nuo saulės apsaugančias groteles, ventiliacijos sistemas. 20 a. antroje pusėje pastatyta teatras La Rampa (1953, architektas G. Botetas), Dailės muziejus (1954, architektas A. Rodríguezas Pichardo, abu Havanoje), viešbutis Hagua Cienfuegose (1959).
20 amžiaus antra pusė–21 amžiaus pradžia
Po 1959 revoliucijos pradėta statyti pagal unifikuotus projektus. Miestai sudalyti į mikrorajonus, statyti gyvenamųjų namų kvartalai; Havanos gyvenamųjų namų kvartaluose (Habana-del-Este, pradėtas 1959) naudotas laisvas planavimas, derinti galeriniai 11–12 aukštų gyvenamieji namai su 4 aukštų sekciniais namais. Statyti didesni kompleksai: Universiteto miestelis (pradėtas 1960) ir Dailės mokykla (1964, architektas R. Porro) prie Havanos. Pastatytos ligoninės Havanoje, Santiago de Cuboje, Camagüey ir kituose miestuose. Provincijoje statyta naujo tipo gyvenamieji namai (1–2 aukštų su lodžijomis ir terasomis, karkasas gelžbetoninis, užpildytas betono plytomis). Statyti ir nauji pramoniniai statiniai: audimo fabrikas Gibaroje Holguíno provincijoje, gamykla Santa Claroje, plastmasės fabrikas Havanoje ir kiti. Pakrantėje ir kalnų teritorijoje sukurtos poilsio zonos su klubais, kavinėmis, restoranais, viešbučiais ir nedideliais nuomojamais kotedžais. Nuo 1961 vietoj monolitinių gelžbetonio konstrukcijų pradėta dažniau naudoti surenkamąsias. Žymesni architektai N. Arroyo Márquezas (1917–2008), R. Porro (1925–2014), R. Gottardi (1927–2017), F. Salinasas (1930–62), J. A. Choy (g. 1949; Che Guevaros studijų centras Havanoje, su architekte J. León Lacher, 2001)
Pasaulio paveldo vertybės
Pasaulio paveldo vertybės – Havanos senamiestis ir įtvirtinimai (nuo 1982), Trinidadas ir jo apylinkių cukraus gamybos statiniai (nuo 1988), Santiago de Cubos tvirtovė (nuo 1997), Siera Maestros kalnų papėdės kavos plantacijų statiniai (nuo 2000), Cienfuegoso istorinis centras (2005), Camagüey istorinis centras (nuo 2008).
2271
Kubos kultūra