Kùbos mùzika
Muzikinis folkloras
kubiečiai šoka tradicinį šokį
Didžiausią muzikinio folkloro dalį sudaro afrokubietiškoji muzika, kuri susiklostė iš ispanų ir afrikiečių muzikos. 20 a. 5 dešimtmečio pabaigoje atsirado moderniojo džiazo ir afrokubietiškosios muzikos derinys – afrokubietiškasis džiazas. Svarbiausios afrokubietiškosios muzikos formos – instrumentinė šokių muzika ir šokių dainos sonas, guarača, konga, dansonas, rumba. Vyrauja 2 dalių metras, sinkopinė ritmika. Gyvuoja kreolų ir afroamerikiečių muzika, juodaodžių teatras, manoma, susiklostęs iš Šiaurės Amerikos menestrelių vaidinimų ir ispanų teatro žanrų (pvz., tonadilja), lėtos sentimentalios dainos. Europietiškieji šokiai (menuetai, gavotai, kadriliai, valsai) dėl afrokubietiškosios muzikos įtakos ilgainiui įgavo naujų bruožų, iš jų susiklostė nauji šokių žanrai dansonetė, kabanera, ča ča ča. Išskirtinėmis Karibų regiono muzikos formomis 20 a. tapo kubietiškasis sonas (turi įvairių atmainų) ir salsos muzika. Jos turėjo įtakos regiui, bliuzui, rokui. Paplitę muzikos instrumentai: gitaros, bandža, marakos, giros, bongai.
Profesionalioji muzika 16–19 amžiuje
Profesionalioji muzika klostėsi nuo 16 amžiaus. 16–17 a. ja rūpinosi Bažnyčia; steigta giedojimo mokyklos (viena pirmųjų atidaryta 1523 Valladolide). 1682 Santiago de Cubos katedroje įsteigta kapelmeisterio (maestro de capilla) pareigybė; pirmasis kapelmeisteris buvo D. de Floresas. Muzikinis gyvenimas suaktyvėjo 18 a. antroje pusėje. Pirmasis žymus Kubos kompozitorius – E. Salasas y Castro (1725–1803) sukūrė keturbalses mišias su styginių akompanimentu, lamentacijų, psalmių, motetų, litanijų, viljansikų. Bažnytinę vokalinę muziką kūrė ir F. J. Hierrezuelo, ispanas J. Parísas (1759–1845). 1776 Havanoje atidarytas teatras Coliseo (nuo 1803 vadintas Principal) statė Vakarų Europos kompozitorių operas, ispanų tonadiljas. Operos ir simfoninė muzika 19 a. 4 dešimtmetyje buvo atliekama ir Santiago de Cubos katedroje, nors ne visi muzikai tam pritarė.
operos ir baleto teatro Teatro Principal Camagüey rūmai (1850)
19 a. pradžioje muzikinis gyvenimas suaktyvėjo ir Havanos katedroje. 1803 pirmą kartą išspausdintas natomis užrašytas muzikos kūrinys (anoniminis kontradansas Contradanza San Pascual Bailón). 1814 įkurta muzikos akademija, 1816 Šv. Cecilijos akademija. Žymiausi 19 a. kompozitoriai: A. Raffelínas (kūrė klasicistinio stiliaus muziką; sukūrė mišių, keletą simfonijų, kamerinės muzikos), M. Saumellis Robredo (vartojo habaneros, dansono ir kitų Lotynų Amerikos šokių ritmus), L. Fuertesas Matónsas (sukūrė simfoninę poemą Amerika, operą Seila, keletą sarsuelų, bažnytinės muzikos), E. N. Ruizas (kūrė virtuozinius fortepijoninius kūrinius, kuriuose ryšku F. Liszto, L. M. Gottschalko įtaka), G. Villate (studijavo Paryžiaus konservatorijoje, sukūrė 3 operas; jų premjeros įvyko 1877 Paryžiuje, 1880 Hagoje ir 1885 Madride). Pirmasis žymus Kubos nacionalinės muzikos kūrėjas – kompozitorius ir pianistas I. Cervantesas Kavanaghas.
Muzika 20 amžiuje–21 amžiaus pradžioje
Didžiojo teatro Havanoje rūmai (1915, architektas P. Belau, 2004 renovuotas)
20 a. pradžioje operų, simfoninės ir kamerinės muzikos kūrinių sukūrė J. M. Jiménezas, J. Mauri Esteve, E. Sánchezas de Fuentesas. 20 a. 3–4 dešimtmetyje kompozitoriai A. Roldánas ir A. G. Caturla kūrybą grindė afrokubietiškosios muzikos tradicijomis. 20 a. pirmoje pusėje Kuboje suklestėjo pramoginė (daugiausia šokių) muzika. Įvairūs žanrai (dangonas, sonas, bolero, guarača, ča ča ča, mambo, rumba, kongo ir kiti) turėjo didelę įtaką džiazo raidai. Išpopuliarėjo sarsuelos, kurias kūrę kompozitoriai E. Lecuona, J. Pratsas, G. Roigas pelnė tarptautinį pripažinimą. 20 a. 3 dešimtmečio pradžioje G. Roigas įkūrė Havanos simfoninį orkestrą, 1924 San Juanas – Filharmonijos orkestrą, kuriam vėliau vadovavo A. Roldánas. 20 a. viduryje naujai kompozitorių kartai, kuriai atstovavo neoklasicistas J. Ardévolis (1942 Havanoje įkūrė šiuolaikinę muziką propaguojančių kompozitorių grupę Muzikos atsinaujinimo grupė) ir jo mokiniai S. Pro, G. Hernández, E. Martínas, H. Gramatgesas, etnomuzikologas ir kompozitorius A. Leónas.
Muzikos atsinaujinimo grupei nepriklausė pianistas ir kompozitorius J. Orbónas, A. de la Vega (pirmasis Kuboje sukūrė atonalių ir dodekafoninių kūrinių), J. Ninas-Culmellis. Po 1959 revoliucijos kultūrinį Kubos gyvenimą pradėjo kontroliuoti valstybė. 1959 įkurtas Nacionalinis simfoninis orkestras, 1962 Nacionalinis folkloro ansamblis. 20 a. antroje pusėje kūrė C. Borbolla, F. Guerrero Díazas; elektroniką, serijinę techniką, aleatoriką gausiai vartojo J. Blanco, C. Fariñasas, L. Brouweris, kompiuterinę muziką propagavo S. F. Barroso. 20 a. pabaigos–21 a. pradžios ryškiausi Kubos kompozitoriai – H. Angulo, C. Alvarezas, A. Diezas Nieto, R. Valera, J. Loyola, J. Garciaporrúa, C. Malcolmas, J. Piñera, J. Ángelis Puentesas, M. Ruizas, E. Amadoras, Juanas Leovigildo Brouweris Mezquida (g. 1939), Tania León (g. 1943), Sergio Barroso (g. 1946), Armando Rodriquezas Ruidíaras (g. 1951), Orlando Jacinto Garcia (g. 1954), Wilma Alba Cal (g. 1988). Nemaža dalis Kubos kompozitorių nuo 20 a. antros pusės gyvena ir kuria Jungtinėse Amerikos Valstijose, tarp jų – R. Murciano, O. Jacinto García, J. Roloffas, A. Tranquilino, V. Ruizas. Muzikologijos veikalų parašė F. Ortézas, A. Carpantieras ir kiti. Atlikėjai: dirigentai – L. Brouweris, G. Tomásas, smuikininkai – J. White’as, C. J. D. Brindisas de Salasas, pianistai – J. Manuelis Jiménezas, C. Aritzi, P. Milanésas, S. Rodríguezas, N. Nicola, P. Luísas Ferreras; dainininkai – C. Varela, A. Pérezas, G. Alfonso ir kiti.
L: E. Pérez Sanjurjo Historia de la música cubana Miami 1986; A. Karpent'er Muzyka Kuby Moskva 1962; C. Diaz Ayala The Roots of Salsa: The History of Cuban Music Washington 2002.
646
Kubos kultūra