kdikis, vaikas nuo antrojo gyvenimo mėnesio iki vienų metų. Pirmąjį gyvenimo mėnesį vadinamas naujagimiu. Kūdikis labai greitai auga: sparčiai didėja galvos smegenys, ūgis, kūno masė, krūtinės ir galvos apimtis, vystosi visų organų ir sistemų funkciniai gebėjimai.
Kūdikio kūno masė didėja greičiau negu ūgis. Per pirmuosius gyvenimo metus ūgis padidėja 1,5 karto (per pirmuosius 3 mėnesius – vidutiniškai 3–4 cm, 3–6 mėnesius – 2–3 cm, antrąjį pusmetį – 1–2 cm per mėnesį, per metus – 25–30 cm), masė – 3–3,5 karto (per pirmąjį pusmetį vidutiniškai – 700–800 g, per antrąjį – 400–500 g per mėnesį). Per pirmąjį pusmetį galva padidėja 35–44 cm, per antrąjį – 2–4 cm. Krūtinės ląsta auga sparčiau, todėl 2–3 mėnesius kūdikio galvos ir krūtinės apimtis būna vienoda, vėliau krūtinės apimtis darosi didesnė. Rankos ir kojos auga greičiau negu liemuo. Tarp galvos kaulų yra nesukaulėję ploteliai – momenėliai. Su kūdikio fiziniu vystymusi, jo branda susijęs dantų dygimas. Pirmieji pieniniai dantys išdygsta 5 mėnesio pabaigoje–8 mėnesio pradžioje. Iš pradžių išdygsta apatiniai viduriniai kandžiai, po mėnesio – viršutiniai viduriniai, 8–10 mėnesių – viršutiniai šoniniai, 10–12 mėnesių – apatiniai šoniniai.
kūdikis
Vienų metų vaikai turi 7–8 dantis. Kalantis dantims padidėja seilėtekis, gali sumažėti apetitas, sutrikti miegas. Sparčiai augantis kūdikio organizmas labai plastiškas, lengvai pažeidžiamas.
Kūdikio kaulai elastingi, rečiau lūžta, bet greičiau deformuojasi negu suaugusiojo, nes kauliniame audinyje mažiau mineralinių medžiagų ir daugiau vandens. Ypač jautrūs tam tikrų medžiagų trūkumui kaulų sistema ir kraujodaros organai, todėl kūdikiai dažnai serga rachitu ir mažakraujyste.
Normalų kūdikio vystymąsi lemia tinkamas maitinimas, higieninė priežiūra, apsauga nuo infekcinių ligų, sistemingas grūdinimas (oro ir saulės vonios, vandens procedūros, mankšta, masažas), tinkamas auklėjimas.
Pats tinkamiausias kūdikio maistas, ypač pirmąjį jo gyvenimo pusmetį, yra motinos pienas. Iki 5–6 mėnesių kūdikui užtenka motinos pieno ir jame esančių maistinių medžiagų. Vėliau jis papildomai maitinamas augaliniu ir gyvūniniu maistu (vaisių ir uogų tyrės, sultys, daržovių ir kruopų košės, žuvys). Su papildomu maistu kūdikis gauna daugiau augimui būtinų medžiagų: mikroelementų, mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių. Papildomo maisto duodama sveikam vaikui: pradedama nuo mažo kiekio, paskui kas 2–3 dienos didinamas iki reikiamo kiekio. Nuo 4 mėnesio duodama šviežių uogų, vaisių, daržovių sulčių, nuo 6 mėnesio – daržovių košės, nuo 6–7 mėnesio – sutrintos virtos mėsos, kruopų košės (avižų, grikių, miežių), aliejaus, sviesto, varškės, nuo 8–9 mėnesio – karvės arba ožkos virinto pieno, duonos, džiūvėsių, sausainių, kietai virto kiaušinio, nuo 10–12 mėnesio – mėsos kukulių, žuvies.
Kūdikiams būdinga spartus psichinės raidos tempas. Psichomotorinei vaiko raidai turi įtakos įvairūs veiksniai: bendravimas ją skatina, emocinio ryšio stoka – lėtina. Pirmojo mėnesio pabaigoje atsiranda sąlyginis refleksas: rengiantis kūdikį maitinti, keičiant kūdikio padėtį jis pasuka galvą, čiulpsi. Paguldytas ant pilvo kelia galvą. Trumpai sutelkia žvilgsnį į ryškų daiktą, pradeda šypsotis. 2 mėnesių kūdikis pakelia galvą, ją palaiko, seka žvilgsniu judantį daiktą, pakabintus žaislus, kalbinamas šypsosi, guguoja. 3 mėnesių kūdikis tiesia rankas į pakabintą žaislą, suka galvą į garso pusę, akimis ieško, iš kur jis sklinda. Pamatęs buteliuką čepsi. Paguldytas ant pilvo greitai išmoksta remtis alkūnėmis, pakelia galvą ir krūtinę, nuo nugaros persiverčia ant pilvo. 4 mėnesių kūdikis galvą laiko tiesiai, tvirtai. Gulėdamas ant pilvo remiasi delnais, pakelia galvą ir krūtinę, dairosi aplink, atskiria svetimus žmones. Kiša į burną pirštus ir daiktus, rankoje tvirtai laiko žaislą. 5 mėnesių kūdikis daug juda, verčiasi nuo pilvo ant nugaros ir atvirkščiai. Domisi aplinka, bando pasiekti daiktus. Žaislą liečia abiem rankomis. Gerai pažįsta motiną, gali valgyti iš šaukštelio. 6 mėnesių sėdi remdamasis rankomis. Paguldytas ant pilvo bando ropoti. Siekdamas ranka norimo daikto pakeičia kūno padėtį.
Pradeda skirti spalvas, pastebėti smulkius daiktus, tarti pavienius skiemenis (laluoja). 7 mėnesių laisvai vartosi, savarankiškai sėdi, laikomas už pažastų pradeda žingsniuoti. Pastabus, noriai bendrauja su artimaisiais, bando žaisti, taria vienskiemenius žodžius. 8 mėnesių savarankiškai atsisėda ir ilgai pasėdi. Laikydamasis rankomis už lovos krašto pats atsistoja ir pritupia, bando žingsniuoti. Ranka rodo kryptį, kur norėtų būti. 9 mėnesių laikomas už rankų pastovi, bando vaikščioti. Moka gerti iš puoduko, mėto žaislus. Kartoja skiemenį, garsus, žino savo vardą. 10 mėnesių kai kurie kūdikiai pradeda vaikščioti, moka atsiklaupti ir atsistoti, ieško paslėpto daikto. Taria skiemenis, klausosi muzikos. 11 mėnesių stovi savarankiškai, vaikšto prilaikomas už vienos rankos, deda vieną daiktą ant kito, sumauna žiedus ant ašies. Mėgsta rengtis, džiūgauja, vykdo suaugusiųjų nurodymus. 12 mėnesių išlaiko pusiausvyrą, tvirtai vaikšto, atskiria kūno dalis, moka jas parodyti, taria dviskiemenius žodžius, juos supranta.
Kūdikis gimsta turėdamas pasyvų imunitetą kai kurioms infekcijoms. Jį gauna per placentą iš motinos dar būdami gimdoje, todėl 2–3 mėnesių kūdikis retai serga infekcinėmis vaikų ligomis (vėjaraupiais, tymais). Vėliau pasyvus imunitetas silpsta (ypač jei kūdikis nežindomas). Aktyvus imunitetas formuojasi iš lėto, todėl kūdikis gali dažniau sirgti įvairiomis ligomis (daugiausia kvėpavimo). Jei kūdikiai nežindomi arba netinkamai maitinami, dažniau suserga virškinamojo trakto ligomis. Dirbtinai maitinami kūdikiai gali sirgti alerginėmis odos ligomis. Infekcinių ligų profilaktikai reikšmingas skiepijimas.
L: Vaikų ligos t. 1 Vilnius 2000; Vaiko priežiūros ir ligų žinynas 2 d. Vilnius 2005–06.
1068