Kudrkos Naũmiesčio pliakalnis, piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, apie 1,5 km į pietvakarius nuo Kudirkos Naumiesčio, Širvintos dešiniajame krante, prie santakos su buvusiu Juodupės upeliu. Kudirkos Naumiesčio piliakalnis dar vadinamas Napoleono kalnu. Jį supa buvusio Juodupės upelio slėniai ir pelkėtos pievos, pietinėje pusėje piliakalnį nuo aukštumos skiria griovys. Šlaitai statūs, 4–6 m aukščio. Aikštelė ovali, 100 m ilgio ir 45–50 m pločio; jos pietrytinėje ir šiaurės vakarų dalyse buvo pylimai (išliko jų žymių). Piliakalnio pietrytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė. 1971–75 meliuoruojant laukus Kudirkos Naumiesčio piliakalnis buvo labai apardytas. 1983 Istorijos instituto (tyrimų vadovas V. Daugudis; Lietuvos istorijos institutas), 1984–85 Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (tyrimų vadovas A. Kuncevičius; Kultūros paminklų apsaugos taryba) archeologai atliko tyrimus Kudirkos Naumiesčio piliakalnio aikštelėje ir senovės gyvenvietėje. Piliakalnio kultūrinis sluoksnis yra 20–40 cm, gyvenvietės – iki 50 cm storio. Piliakalnyje rasta antžeminių stulpinės konstrukcijos stačiakampių pastatų (išliko statmenai sukaltų kuolų, apipintų virbais ir apkrėstų moliu) ir židinių liekanų. Rasta lipdytos grublėtu ir lygiu paviršiumi keramikos. Aikštelės viduryje aptikta 13–14 a. puodų degimo krosnies (sienelės krėstos moliu, 3–34 cm storio, padas iš lauko akmenų ir molio) liekanų; joje buvo ornamentuotos žiestos keramikos, įtveriamasis arbaleto strėlės antgalis ir geležinis įtveriamasis svaidomosios ieties antgalis. Manoma čia buvus medinę pilį, kurią 14 a. pirmoje pusėje sunaikino kryžiuočiai. Kudirkos Naumiesčio piliakalnis naudotas nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pirmos pusės iki 15 a. vidurio. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Napoleono kalnas