kūgiãbudė (Galerina), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, žemgrybinių (Hymenogastraceae) šeimos grybų gentis. Žinoma daugiau kaip 300 rūšių. Paplitę visame pasaulyje.
eglinė kūgiabudė
Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, paprastai smulkūs, vienmečiai. Kepurėlė plona, trapi, plika, kartais vagota, kūgio arba varpelio formos, vėliau gali būti išgaubta ar paplokščia su gūbreliu, rudos spalvos su įvairiais atspalviais, higrofaniška (būdingas spalvos pasikeitimas priklausomai nuo drėgmės: drėgnas kepurėlės paviršius tampa beveik peršviečiamas (permatomas), pilkai rudas, o džiūdamas tampa neperšviečiamas (nepermatomas), blyškus, pilkšvai balkšvas) arba nehigrofaniška, drėgnai gliti, jauna kartais padengta voratinkliniu šydu (daliniu apvalkalu), kraštas kartais su suirusio šydo liekanomis. Himenoforas lakštelinis, lakšteliai gana reti, priaugtiniai arba prisegtiniai, rusvi, formuojantys rudos spalvos papėdspores. Kotas centrinis, cilindrinis, lieknas ir trapus, kartais su voratinklišku arba membranos pavidalo žiedu, kepurėlės spalvos. Saprotrofai, auga ant trūnijančios medienos, augalinių nuokritų, dirvožemio, tarp samanų, dažniausiai miškuose. Dauguma nevalgomi, dalis genties grybų yra nuodingi.
Lietuvoje žinoma apie 30 rūšių. Dažnos yra eglinė kūgiabudė (Galerina marginata; kotas su membranos pavidalo žiedu, auga dažniausiai ant spygliuočių medžių trūnijančios medienos, skiedrų, pjuvenų, mirtinai nuodinga), rudoji kūgiabudė (Galerina sideroides; kotas be žiedo, auga ant spygliuočių medienos liekanų), miškinė kūgiabudė (Galerina triscopa; kotas padengtas balsvais šydo liekanų plaušeliais, auga dažniausiai ant supuvusios spygliuočių medienos drėgnuose miškuose), kimininė kūgiabudė (Galerina sphagnorum; kotas padengtas pilkšvais šydo liekanų plaušeliais, auga drėgnuose miškuose, dažniausiai tarp kiminų).
1989