Kujãvijos Pãmario vaivadijà (województwo kujawsko‑pomorskie) yra Lenkijos vidurinės dalies šiaurėje.
Plotas 17 970 km2. 2,03 mln. gyventojų (2021).
Administraciniai centrai – Bydgoszczius (vaivados būstinė; 337 700 gyventojų, 2021), ir Torunė (vaivadijos seimelis; 198 300 gyventojų, 2021). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Włocławekas (104,7), Grudziądzas (90,9), Inowrocławas (69,6). Miesto gyventojų 58,5 % (2021).
Kujavijos Pamario vaivadija suskirstyta į 19 apskričių; yra 4 miestai, turintys apskrities teises (Bydgoszczius, Grudziądzas, Torunė, Włocławekas).
Kujavijos Pamario vaivadijos paviršius – Pietų Pamario, Kulmo‑Dobrzyńės ir Didžiosios Lenkijos aukštumos, kurias skiria Vyslos ir Notećės upių slėniai. Didžiausias aukštis – 206 m (Pietų Pamario aukštumoje). Didesnioji vaivadijos dalis yra Vyslos baseine; svarbiausios upės – Vysla ir jos intakai Dravanta, Brda, Wda. Per vakarinę dalį teka Notećė (priklauso Oderio baseinui). Vyslos baseiną su Oderio baseinu jungia Bydgoszcziaus kanalas.
Vaivadijoje yra apie 1000 ežerų, didžiausi jų (Gopło, Pakoskie) yra Didžiosios Lenkijos aukštumoje. Prie Vyslos yra Włocławeko tvenkinys (70,4 km2); mažesnių tvenkinių yra prie Brdos ir Wdos. Miškingumas 22,3 %. 9 krašovaizdžio parkai, daugiau kaip 60 gamtos rezervatų. Biskupine yra archeologijos rezervatas.
Kasama akmens druska (kasybos svarbiausi centrai – Wapnie ir Inowrocławas; apie 40 % Lenkijos druskos produkcijos), klintys (cemento pramonei), statybinių medžiagų žaliavos (molis, smėlis, žvyras), gaunamas mineralinis vanduo (Ciechocineke; gydymo tikslams); yra rusvųjų anglių. Włocławeko hidroelektrinė.
Maisto (aliejaus, mėsos, cukraus, vaisių ir daržovių perdirbimo, konditerijos, maisto koncentratų, malimo, vyno, alaus), chemijos (buitinės chemijos, azoto trąšų, dažų, lakų, cheminio pluošto, sieros rūgšties, sodos), plaušienos ir popieriaus, elektronikos, elektrotechnikos, baldų, stiklo, keramikos pramonė, statybinių medžiagų (cemento), pramonės ir žemės ūkio mašinų gamyba, metalo apdirbimas. Pramonės svarbiausi centrai – Bydgoszczius, Torunė, Inowrocławas, Grudziądzas, Włocławekas, Świecie, Kruszwica.
Žemės ūkio naudmenos užima 64,4 % teritorijos (56,4 % ariamoji žemė, 7,7 % – pievos ir ganyklos). Auginama javai (kviečiai, rugiai, miežiai), cukriniai runkeliai (1/6 Lenkijos produkcijos) bulvės ir kitos daržovės, rapsai, pašariniai augalai. Sodininkystė. Veisiama kiaulės, galvijai, avys, naminiai paukščiai.
Turizmas (pėsčiųjų, vandens, dviračių); lankoma Torunė (jos senamiestis – pasaulio paveldo vertybė), Kulmas, Grudziądzas, Golubas‑Dobrzyńė, Kruszwica, kiti miestai. Wieniec‑Zdrójaus, Inowrocławo, Ciechocineko balneologijos kurortai.
Per Kujavijos Pamario vaivadijos teritoriją eina Gdansko–Katowicų geležinkelis, tarptautinė automobilių magistralė Gdanskas–Lodzė–Bratislava, Szczecino–Varšuvos plentas. Laivuojama Vysla, Notećė, Bydgoszcziaus kanalas. Bydgoszcziaus upių uostas, oro uostas.
Kujavijos Pamario vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusios Włocławeko vaivadijos ir dalies Bydgoszcziaus bei Torunės vaivadijų.
-kujawsko‑pomorskie