Kūkai

Kūkai (Kkajis), tikr. Saeki Mao, po mirties vadintas Kobo Daishi 774 07 27Dzencudži (Kanagavos prefektūra) 835 05 22Koja (Vakajamos prefektūra), japonų filosofas, menininkas, religinis veikėjas. Šingon budizmo mokyklos pradininkas (806).

Gyvenimo faktai

Gimė aristokratų šeimoje, mokėsi imperatoriaus rūmų mokykloje. 804–806 Kinijoje studijavo budizmo filosofiją, literatūrą, kinų estetiką, tapybą, kaligrafiją. Grįžęs į Japoniją įsteigė budistų vienuolyną, jame surinko gausią dailės, kaligrafijos, ezoterinės literatūros kolekciją. Kūkai vadovavo kaligrafijos studijoms imperatoriaus rūmuose.

Budistinė filosofija

Teigė budizmo viršenybę prieš konfucianizmą ir daoizmą. Skleidė budizmo idėjas, mokymą apie sąmonės 10 pakopų sklaidą. Teigė, kad beformis, absoliutus Buda reiškiasi per šio pasaulio fenomenus – kiekvienas daiktas atstovauja aukščiausiai sakralinei tikrovei, pats savaime yra dvasingumo išraiška.

Meno filosofija

Plėtojo ezoterinę teoriją apie giluminės tiesos spontanišką atsiskleidimą kontempliuojant meno kūrinius. Menininko užduotimi laikė išreikšti kasdienybės šventumą. Jo teigimu, nuodugniausiai budistinio mokymo esmę galima perteikti savitais dailės kūriniais mandalomis, kuriose tapyba, grafika ar simboliai įprasmina metafizines idėjas. Ragino netemdyti sąmonės abstrakčiais samprotavimais, o kontempliacija priartėti prie Visatos giluminio ritmo suvokimo.

Kūkai vaikystėje (rašalas ir dažai ant šilko, 15 a.)

Veikalai

Parašė apie 50 filosofijos, poezijos, religinės literatūros, didaktinių kūrinių. Svarbiausi veikalai: Trijų mokymų pagrindai (791), Dešimt sąmonės pakopų (806).