Kùko sãlos (Cook Islands), salynas Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, tarp Samoa, Draugijos ir Tubuai salų. Laisvai asocijuotos su Naująja Zelandija; turi autonomiją. 15 salų. Bendras plotas 240 km2. 16 000 gyventojų (2020); 80 % sudaro polineziečiai. Administracinis centras Avarua (didžiausioje, 67 km2 ploto, Rarotongos saloje).
Salynas ištįsęs iš šiaurės į pietus apie 1500 kilometrų. Kuko salos skirstomos į 2 grupes – Šiaurės ir Pietų Kuko salas (jas skiria maždaug 700 km pločio akvatorija). Šiaurės Kuko salas sudaro Penrhyno, Rakahangos, Manihiki atolai, Pukapukos, Nassau ir Suwarrow salos, Pietų Kuko salas – Palmerstono atolas, Aitutaki, Manuae (Hervey), Takutea, Mitiaro, Atiu, Maukės, Rarotongos ir Mangajos salos. Dauguma salų vulkaninės, kitos – koraliniai atolai. Salas supa koralų rifai. Atolų paviršius 1,5–2,0 m aukščio. Rarotongos ir Mangajos salų pakrantės uolėtos, 4–60 m aukščio. Atiu ir Mangajos salose yra karstinių urvų. Ekvatorinis jūrinis klimatas. Kritulių iškrinta 2000–2500 mm per metus. Lapkritį–balandį dažni uraganai.
Rarotongos kraštovaizdis
Ūkis
Auginama maniokai, batatai, kokosai, citrinmedžiai, ananasai, bananai, kavamedžiai, mangai, papajiniai melionmedžiai, persėjos. Išvežama kopra, vaisiai, vaisių konservai ir sultys, drabužiai, perlai, juvelyriniai dirbiniai. Maisto pramonė. Žvejyba; renkami perlai. Turizmas. Rarotongoje – tarptautinis oro uostas.
-Šiaurės Kuko salos; -Pietų Kuko salos
1765
Istorija
Manoma, kad žmonės į dabartinių Kuko salų teritoriją atsikėlė apie 600 po Kristaus. 17 a. antroje pusėje salose lankėsi ispanų keliautojai. 1773 salas atrado anglų keliautojas Dž. Kukas; iš čia jų pavadinimas. 1821 Londono misionierių draugija čia įkūrė teologijos mokyklą ir krikščionišką misiją; salose greitai paplito krikščionybė. 1888 paskelbtos Didžiosios Britanijos protektoratu.
1901 Salų valdymas perduotas Naujajai Zelandijai. 1960 gavo ribotą nepriklausomybę. Nuo 1965 laisvai asocijuotos su Naująja Zelandija.