Kuktõs spaustùvė veikė 1906–24 Vilniuje ir 1929–34 Kaune. Viena svarbiausių 20 amžiaus pradžios lietuvių poligrafijos įmonių Vilniuje. Įkūrė Vilniaus ir Sankt Peterburgo spaustuvių raidžių rinkėjas, nuo 1904 P. Vileišio spaustuvės vedėjas M. Kukta (1875–1956). 1907 pabaigoje spaustuvė buvo apkaltinta antivyriausybinės literatūros spausdinimu ir trumpam uždaryta. Per I pasaulinį karą jos veikla sumenko, išspausdino keletą smulkių spaudinių, okupacinės valdžios atsišaukimų. 1918 Lietuvos aide išspausdino Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1910 turėjo didelę plokščiąją ir tiglinę mašinas bei dvejas spausdinimo stakles, dirbo apie 15–20 darbininkų.
Kuktos spaustuvėje atspausdintos Lazdynų Pelėdos knygos Vaizdeliai viršelis (1911)
Spaudiniai
Daugiausia spausdino leidinius lietuvių (iki I pasaulinio karo išspausdino daugiau nei 300 lietuviškų knygų ir brošiūrų) ir lenkų kalbomis, keletą – baltarusių ir rusų kalbomis. Spausdino apie 10 lietuviškų periodinių leidinių (laikraščius Balsas, Lietuvis, Lietuvos aidas, Lietuvos žinios, Viltis, Žemdirbys, žurnalus Garsas, Lietuvių tauta, Šviesa ir kitus), laikraščius ir žurnalus lenkų (Dziennik Wileński, Litwa, Gazeta 2 Grosze, Praca), rusų (Posrednik, Žizn i scena), baltarusių (Naša niva) kalbomis.
Veikla Kaune
Persekiojamas dėl lietuviškų leidinių spausdinimo M. Kukta 1924 savo įrenginius perkėlė į Kauną. Čia kurį laiką dirbo Švyturio, 1928–29 Spindulio bendrovėse, 1929 įkūrė naują spaustuvę. Spausdino knygas, brošiūras, periodinius leidinius, smulkiuosius spaudinius. Turėjo dvi plokščiaspaudes mašinas, kitų įrenginių, dirbo 7–12 žmonių.
592