Kukulkãnas, majų religijoje – vienas vyriausiųjų dievų – Plunksnuotoji gyvatė. Kultas buvo paplitęs Jukatano pusiasalyje. Laikytas vėjo, vandens, oro ir ugnies dievu. Poklasikiniu laikotarpiu imtas antropomorfizuoti – majų kronikose pasakojama, kad Kukulkanas yra užkariautojas, į Jukataną atplaukęs laivu iš vakarų ir tapęs majų civilizacijos kūrėju. 10 –11 a. į Jukatano pusiasalį įsiveržus toltekams, 16 a. pradžioje pradėjus nukariauti ispanams, dėl religijų sinkretizacijos imtas laikyti valdovų dinastijų pradininku ir didelių miestų įkūrėju bei kartu su dievu Hurakanu – pasaulio sutvėrėju, todėl Kukulkanui buvo aukojami tik kilmingi jaunuoliai.
Kukulkanas (Kukulkano piramidės fragmentas Čičen Icoje, Jukatano pusiasalis)
Majai tikėjo, kad Kukulkanas juos išmokė žvejybos, sukūrė raštą ir kalendorių. Vienų tyrinėtojų laikomas Kecalkoatlio analogu, manoma, kad jo kultą majai perėmė iš toltekų (kultas buvo ypač populiarus vėlyvuoju valstybės laikotarpiu), kitų teigiama, kad iš olmekų kultūros. Manoma, kad Kukulkanas majų buvo laikomas dangaus dievu, o Kecalkoatlis toltekų ir olmekų kultūrose atliko atmosferos dievo funkcijas.
Kukulkanas dažniausiai vaizduojamas klasikinio laikotarpio reljefuose. Pagrindinis jo įsikūnijimas buvo plunksnuota gyvatė su žmogaus galva (vaizduojamas išsižiojęs pučiantis orą). Dar vaizduojamas kaip erelis, jaguaras, sraigės kiautas ir kaip fleita iš kaulų. Aprašytas Dresdeno (Codex Dresdensis) ir kituose rankraščiuose. Minima, kad vaikšto vandeniu, valdo degančius fakelus ir sėdi ant kryžiaus formos keturių vėjų medžių.
Čičen Icoje yra išlikusi Kukulkano piradidė, dar žinoma kaip Castillo (pastatyta tarp 10–13 a.), jos viršuje yra 6 m aukščio Kukulkano šventykla.
Kukulkano piramidė (Čičen Ica, Jukatano pusiasalis)