kukurzai, kultūriniai vienamečiai augalai. Priklauso miglinių (Poaceae) šeimos kukurūzo genčiai. Daug auginama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Indijoje, Meksikoje, Rumunijoje, Ukrainoje. Kukurūzai gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose, blogai – rūgščiuose ir įmirkusiuose. Reiklūs šilumai, nepakelia šalnų.
Paprastasis kukurūzas
paprastasis kukurūzas
Dažniausiai auginamas paprastasis kukurūzas (Zea mays), kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Paprastieji kukurūzai pagal grūdų ypatybes skirstomi į keletą veislių grupių: titnaginius, kietuosius, spragėsinius, krakmolinius, cukrinius. Šaknys kuokštinės, smarkiai išsišakojusios, stiprios (prasiskverbia į 1–1,5 m gylį), vegetacijos laikotarpio pradžioje auga sparčiai. Dauguma šaknų yra armenyje. Vėlyvesnių veislių kukurūzai lapų turi daugiau, ankstyvesnių – mažiau. Lapai sudaro 15–25 % visos antžeminės masės. Grūdai stambūs (1000 grūdų masė 100–1000 g). Daugiausia auginami titnaginiai ir kietieji, mažiau – spragėsiniai, krakmoliniai ir cukriniai kukurūzai.
Titnaginiai kukurūzai yra ankstyviausi. Grūdo endospermo išorinė dalis stikliška, skaidri, vidinė – miltinga. Grūdo viršūnė apskrita, be įdubimo. Jis yra kietas, miltingas, turi 65–83 % krakmolo ir 8–18 % baltymų. Tinka pašarui ir maistui. Kietieji kukurūzai daugiausia naudojami pramonėje. Endospermas stikliškas tik grūdo šonuose, kita dalis miltinga. Vėlyvesni, bet ir derlingesni už kitas grupes. Grūdai su įdubimu viršūnėje, turi 68–76 % krakmolo ir 8–20 % baltymų. Spragėsiniai kukurūzai yra lapuočiausi, labai krūmijasi. Grūdai smulkūs, kieti, blizgantys; turi 62–72 % krakmolo ir 10–14 % baltymų. Naudojami konditerijos pramonėje. Krakmoliniai kukurūzai grūduose turi 72–83 % krakmolo ir 7–12 % baltymų. Iš grūdų gaminamas krakmolas. Cukriniai kukurūzai naudojami konservų pramonėje. Iš kukurūzų grūdų gaminami konservuotieji pašarai, iš gemalų spaudžiamas kukurūzų aliejus. Iš stiebų, lapų, burbuolių gaminamas silosas.
paprastojo kukurūzo grūdai burbuolėje
1
*Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis
Kukurūzų auginimas Lietuvoje
Lietuvoje kukurūzai pradėti auginti 18 a. daržuose, darželiuose (kaip dekoratyvinis augalas), 19 a. pabaigoje – pašarui. 20 a. 7–8 dešimtmečiais prasidėjus kukurūzų kampanijai kasmet buvo sėjama 80 000–100 000 hektarų. Nuo 20 a. pabaigos jų buvo sėjama daug mažiau (apie 4000 ha). 2000 kukurūzų nebuvo pasėta, 2005 pasėta apie 1 600 ha, 2010 – apie 7 200 ha, 2019 – apie 13 000 hektarų. Tinkamiausios auginti kukurūzų veislės: ankstyvosios – ‘Dnieprovskij’, ‘Janna’, ‘Moldavskij’, vidutinio ankstyvumo – ‘Anna’, ‘Helix’, ‘Impact’.
Geriausias kukurūzų priešsėlis – ankštiniai, kaupiamieji, žiemkenčiai. Kukurūzai sėjami 6–12 cm gylyje plačiais tarpueiliais, kvadratiniu lizdiniu, punktyriniu ar kitu būdu.
Su kenkėjais (spragšių lervomis, švedinėmis musėmis) ir ligomis (pūslėtosiomis kūlėmis, fuzarioze, nigrosporoze) kovojama agrotechninėmis ir cheminėmis priemonėmis.
paprastasis kukurūzas
999