Kulautuvos lobiai
Kulautuvos pirmasis lobis
Kuláutuvos lõbiai, 14 amžiaus pirmos pusės sidabrinių dirbinių lobiai. Rasti 1993–1996 Kulautuvoje, prie Nemuno ir Klevinės upių esančioje Kulautuvos senovės gyvenvietėje ir kapinyne. Kulautuvos lobius sudaro sidabriniai lydiniai, papuošalai arba jų dalys (iš viso 50 radinių, bendra masė 683,33 g). Kulautuvos lobius 1993–1996 surado E. Ivanausko vadovaujama archeologinė ekspedicija.
Pirmasis lobis (3 ilgieji, lydinys ir 5 lydinių dalys; kartu aptikta žalvarinis kabutis ir apyrankė) rastas 1993 metalo ieškikliu tikrinant suartą senovės gyvenvietės dalį. Antrasis lobis (3 lydinių dalys, segė ir žiedas) aptiktas 1994 žvalgant 17–19 amžiaus sodybvietę. Trečiasis (3 segių įvijos, 3 segių lankelių dalys, 3 segių galvutės, 3 segių liežuvėlių dalys, apyrankės dalis, 2 žiedų įvijos, 2 žiedų dalys, kabučio dalis ir grandis) ir ketvirtasis (segės įvija, segės galvutė, segės liežuvėlio dalis, segės lankelio dalis, kabučio dalis, 3 karoliai, žiedo pusė) lobiai aptikti tiriant kapinyną. Penktasis lobis (2 segės ir žiedas) rastas tiriant kapinyno apeigų deginimo vietą. Spėjama, dalis Kulautuvos lobių (antrasis–penktasis) buvo aukos dievams Andajui ar Perkūnui, pirmasis – greičiausiai individuali auka. Kulautuvos lobiai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Kulautuvos antrasis lobis
590
lobis; lobiai; Kulautuvos lobis