Kulia, miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, 17 km į pietvakarius nuo Plungės; seniūnijos, parapijos centras. 526 gyventojai (2021). Per Kulius teka Alantas. Plentai į Karteną, Plungę, Rietavą, Gargždus. Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia. Paštas, ambulatorija, gimnazija (iki 1945 pradinė, 1945–49 progimnazija, 1949–55 septynmetė, aštuonmetė, 1955–2015 vidurinė mokykla), lopšelis‑darželis, kultūros namai (1955), biblioteka (1947). Namas, kuriame 1898–1901 gyveno J. Tumas-Vaižgantas. Dalis Kulių priklauso Kulių kraštovaizdžio draustiniui.
Kulių herbas
Architektūra
Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (1900, architektas K. E. Strandmannas) ir šventoriaus vartai Kuliuose
Miestelio planas linijinis. Eklektiškų formų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (1900, architektas K. E. Strandmannas), šventoriaus vartai, medinė penkiakampė varpinė. Bažnyčioje yra paveikslų (Švč. Mergelė Marija 17 a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, Švč. Mergelė Marija Škaplierinė, Šv. Antanas, abu 18 a.), medinių skulptūrų (Švč. Mergelė Marija, Jėzus Kristus, abi 19 a.), 2 varpai (1719 ir 1740). Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei (1780), dviaukštė raudonų plytų klebonija (1790). Kulių kapinėse – medinė aštuonkampė koplyčia, koplytstulpis (abu 19 a.), koplytėlė su skulptūromis (19 a. pabaiga–20 a. pradžia). Bažnyčios šventoriuje – J. Tumo‑Vaižganto medinis paminklas (1989, meistras V. Stumbras). Miestelio sodybose yra koplytstulpių, stogastulpis, koplytėlė.
2271
Istorija
Kuliai minimi nuo 13 a., Kulių kaimas – 1564. 1597 buvo 20 šeimų. 17 a. pradžioje išsiplėtė miestelis. 1644 pastatyta bažnyčia. 18 a. Kuliai priklausė jėzuitams. Nuo 1804 veikė parapinė mokykla. Nuo 19 a. vidurio vykdavo turgūs ir gyvulių mugės. 1861–1950 Kuliai buvo valsčiaus centras. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kulių apylinkėse platino J. Budrikas, J. Gudas, I. Milašius, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė J. Tumas-Vaižgantas (1898–1901 gyveno Kuliuose). 1907 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1941 antroje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių žydai. Sovietų okupacijos metais (po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. Kuliai buvo apylinkės centras (nuo 1950), kolūkio centrinė gyvenvietė. 2008 patvirtintas Kulių herbas.
Kuliai
1673 buvo 56 šeimos, 1820 buvo 187, 1866 – 196, 1897 – 615, 1923 – 556, 1959 – 360, 1979 – 797, 1989 – 797, 2001 – 704, 2011 – 625 gyventojai.