5,45 kalibro lengvasis Kalašnikovo kulkosvaidis RPK‑74 (SSRS, 1974)
kulkósvaidis, automatinis šaulių ginklas. Juo šaudoma ilgomis (apie 30) ir trumpomis (apie 10) šūvių serijomis. Greitašauda apie 300 šūvių per minutę. Šoviniai tiekiami iš dėtuvės arba juostos. Skiriami mažo (iki 6,5 mm), vidutinio (6,5–9,0 mm) ir didelio (didesnio kaip 9,0–15,5 mm) kalibro; pėstininkų (lengvieji, sunkieji ir universalieji) ir specialieji (zenitiniai, tankų, šarvuočių, kazematiniai, laivų, aviaciniai, daugiavamzdžiai ir kiti). Lengvieji kulkosvaidžiai būna mažo ir vidutinio kalibro, neturi stovo, tik kojeles po vamzdžiu ir buožę ar metalinę atramą. Juos kautynėse aptarnauja 1–2 kariai. Sunkieji kulkosvaidžiai būna didelio ar vidutinio kalibro, įrengti ant stovo (rogučių, trikojo, vežimėlio). Kautynėse juos aptarnauja keletas karių.
Universalieji kulkosvaidžiai lengvesni už sunkiuosius, būna vidutinio kalibro. Pirmąjį kulkosvaidį 1883 sukonstravo H. S. Maximas. 20 a. pradžioje atsirado lengvieji kulkosvaidžiai, 1918 – didelio kalibro (prieštankiniai). I ir II pasaulinio karo metais kulkosvaidžius masiškai naudojo visos kariuomenės. Po II pasaulinio karo sukonstruota tobulesnių kulkosvaidžių. 1919–20 Lietuvos kariuomenė turėjo Rusijoje ir Vokietijoje pagamintus Maximo konstrukcijos sunkiuosius ir lengvuosius kulkosvaidžius, vėliau – tik vokiečių gamybos sunkiuosius ir Čekoslovakijos lengvuosius kulkosvaidžius. Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė turi lengvųjų (RPK, RPK‑74; Rusija) universaliųjų (7,62 mm kalibro MG‑3,Vokietija; PK, Rusija; MG‑58, Švedija) ir kitokių kulkosvaidžių.
7,62 kalibro universalusis kulkosvaidis M60 (Jungtinės Amerikos Valstijos)