Kùlmas (Chełmno), miestas Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Bydgoszcziaus; apskrities centras.
18 837 gyventojai (2021). Kulmas įsikūręs prie Vyslos (jos dešiniajame krante) ir Frybos upių santakos. Nedidelis upių uostas. Metalo dirbinių (baldų furnitūros, statybinių apkaustų), žemės ūkio mašinų dalių gamyba, siuvimo, baldų, maisto pramonė. Amatai. Turizmas. Piligrimystė. Krašto muziejus.
Architektūra
Kulmo rotušė (13 a. pabaiga, 1567–72 įgavo vėlyvojo renesanso formas, dabar muziejus)
Išlikęs vidurinių amžių miesto planas, gotikinė gynybinė siena (13 a. 2 dešimtmetis–14 a., rekonstruota 15–16 a.). Gotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (apie 1280–1320), Šv. Petro ir Povilo (13–14 a.), Šv. Jokūbo Vyresniojo (14 a.), Šventosios Dvasios (1290, rekonstruota apie 1311) bažnyčios, Šv. Martyno koplyčia (apytiksliai 14 a. vidurys). Gotikinis šaričių vienuolyno ansamblis (iki 1429 priklausė cistersams, iki 1821 – benediktinams): Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono bažnyčia (apie 1290–1330) su barokinėmis koplyčiomis, vienuolyno pastatas (1267–14 a., rekonstruotas 17 a. ir 1888–95). Rotušė (13 a. pabaiga, 1567–72 įgavo vėlyvojo renesanso formas, dabar muziejus). Barokiniai, klasicistiniai 17–19 a. pastatai: misionierių seminarija, gyvenamieji namai, kareivinės ir kiti.
2271
Istorija
Nuo 10 a. gyvavo prūsų gyvenvietė su pilimi. Gyvenvietė – Kulmo žemės (baltai, žemėlapis Baltai 11–12 a.) istorinis centras. 11–12 a. dėl Kulmo kovojo prūsai ir Mazovija (Mozūrija), kurį laiką buvo jos kaštelionijos centras.
Mazovijos kunigaikštis Konradas, vėl užvaldęs Kulmą, 1207 padarė jį savo sostine. Per lenkų kovas su prūsais 1217 miestas sunaikintas. Konradas, nepajėgdamas įveikti prūsų, 1228 Kulmą atidavė Vokiečių ordinui kaip atsparos punktą kovai su prūsais.
1232 kryžiuočiai pasistatydino mūro pilį, atkūrė miestą ir pavadino jį Kulmu. 1233 privilegija (atnaujinta 1251) Kulmo miestiečiai gavo savivaldos teisę. Dėl kolonistų ir patogaus prekybos kelio Vysla miestas sparčiai plėtėsi, tapo amatų, prekybos centru.
Kulmo teismas tapo aukščiausia teismine instancija visiems Vokiečių ordino miestams. Dėl to Kulme iš Magdeburgo teisės ilgainiui susiklostė Kulmo teisė. Kulmą, kaip Vokiečių ordino agresijos bazę, 1242, 1243, 1262, 1273 puolė prūsai, lietuviai ir jotvingiai. 1230–50 jis buvo svarbiausias Vokiečių ordino miestas, iki 1309 – krašto magistro, didžiojo magistro būstinė.
Nuo 1282 priklausė Hanzos miestų sąjungai. Nuo 15 a. vidurio, žlungant Vokiečių ordino valstybei, miesto reikšmė sumenko.
1466 Torunės taikos sutartimi atiteko Lenkijai, po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo (1772) – Prūsijos karalystei.
Nuo 1473 veikė garsi mokykla, 1692 pertvarkyta į akademiją. 19 a. vyko germanizacija, bet reiškėsi ir lenkų tautinis atgimimas, buvo keli jų kultūros centrai (gimnazija, spauda). 1883–1991 veikė siaurojo geležinkelio linija (iki Kornatówo). Nuo 1902 vokiečiai Kulmą įtvirtino, pavertė karine tvirtove. Nuo 1920 Kulmas priklauso Lenkijai.
Per II pasaulinį karą buvo prijungtas prie Vokietijos, nužudyta apie 5000 Kulmo ir apylinkių gyventojų.
Buvo svarbus lenkų antinacinio, 1945–49 – antikomunistinio pasipriešinimo centras.
2271