kulminãcija (lot. culmen, kilm. culminis – viršūnė), šviesulio perėjimas per dangaus dienovidinį. Dėl dangaus sferos sukimosi per parą įvyksta du tokie perėjimai, vienas į pietus nuo dangaus poliaus, kitas į šiaurę. Pirmuoju atveju Žemės šiaurės pusrutulyje šviesulys būna arčiausiai zenito didžiausiame aukštyje – tai viršutinė kulminacija, antruoju toliausiai – apatinė kulminacija. Dangaus poliaus aplinkos (jos dydis priklauso nuo stebėtojo geografinės platumos) šviesulių abi kulminacijos vyksta virš horizonto, po horizontu – priešingo dangaus poliaus aplinkos šviesulių. Abi Saulės kulminacijos gali būti matomos (arba nematomos) tik už poliaračių. Lietuvoje viršutinės kulminacijos momentu (tikrąjį vidurdienį) Saulės aukštis virš horizonto yra maždaug nuo 11° gruodyje iki 58° birželyje.
906