kulminãcija (lot. culmen, kilm. culminis – viršūnė), muzikos kūrinio ar jo dalies didžiausio emocinio pakilimo, įtampos momentas. Kūrinyje gali būti kelios kulminacijos, bet pagrindinė, dramaturgiškai reikšmingiausia – viena. Būdingiausia jos vieta – paskutinis kūrinio trečdalis (atitinka aukso pjūvio santykį). Kulminacija dažnai sutampa su aukščiausio melodijos intonacinio pakilimo vieta. Daugiabalsėje muzikoje kulminacija padeda sukurti harmoninės, faktūrinės, dinaminės, tembrinės ir kitos raiškos priemonės.
3051