kulonometrija

kulonomètrija (kulonas + gr. metreō – matuoju), elektrocheminės analizės metodas, pagrįstas elektros kiekio, sunaudoto elektrolizės metu medžiagos oksidacijai arba redukcijai, matavimu. Išmatavus elektros srovės stiprį ir elektrolizės trukmę, remiantis pirmuoju Faraday dėsniu apskaičiuojama tiriamosios medžiagos masė. Analizuojama esant nuostoviajam darbinio elektrodo (platinos, gyvsidabrio, anglies ir kitais) potencialui (potenciostatinė kulonometrija) arba esant pastoviam elektros srovės stipriui (galvanostatinė kulonometrija). Būna tiesioginė kulonometrija ir kulonometrinė titrimetrija. Taikant tiesioginės kulonometrijos metodą oksiduojama arba redukuojama pati nustatomoji medžiaga. Kulometrinės titrimetrijos metu į tiriamąjį tirpalą pilama elektrochemiškai aktyvaus reagento (titranto), kuris vykstant elektrolizei oksiduojasi arba redukuojasi, o oksidacijos arba redukcijos produktas greitai sureaguoja su nustatomąja medžiaga. Kulonometrijos metodu tiksliai nustatoma ir didelė, ir maža (radimo riba iki 10^–9–10^–8 mol/l) medžiagos koncentracija. Kulonometrija taikoma daugelio metalų katijonams, neorganiniams anijonams, organiniams junginiams (pvz., aromatiniams aminams, fenoliams), cheminių reakcijų pusiausvyros konstantai nustatyti, cheminių reakcijų kinetikai ir mechanizmui tirti.