kultas

kùltas (lot. cultus – garbinimas), sakralinė praktika, išreikšta simboliniais veiksmais, gestais ir kalbinės raiškos formomis bei su tuo susijusiu dvasiniu nusiteikimu. Kultu tikintieji išreiškia pagarbą šventybei. Kultas šalia doktrinos ir organizacijos yra vienas iš trijų svarbiausių religijos aspektų. Kulto objektai yra sudievinti gamtos reiškiniai (Saulės kultas), politeistinių religijų dievai, kultūriniai herojai, mirusieji protėviai (protėvių kultas), monoteistinėse religijose – Dievas. Kulto apeigas gentinėse religijose dažniausiai atlieka genčių vadai, burtininkai, šamanai, tautinėse ir pasaulinėse religijose – žyniai, dvasininkai. Kulto svarbiausi reikmenys yra alkai, apeiginiai akmenys, šventyklos, statulos, atvaizdai, krikščionybėje – liturginiai reikmenys. Kulto veiksmai yra tam tikri judesiai (sakraliniai šokiai, procesijos) ir tekstai (magiškos formulės, maldos, giesmės, himnai). Kulto kulminacija – aukojimas (kruvina, bekraujė arba simbolinė auka); per jį dažniausiai kalbamos tam tikros sakralinės formulės.