„Kultūra“, spaudos leidimo ir kultūros kooperatinė bendrovė, veikusi 1920–27 (formaliai iki 1939) Šiauliuose.
Pagrindinė veikla
Leido žurnalą Kultūra (1923–26), vadovėlius, mokslo ir mokslo populiarinamąsias knygas, grožinę lietuvių ir užsienio literatūrą. Rūpinosi knygų platinimu. Krikščionys demokratai, vėliau tautininkų vyriausybė varžė bendrovės veiklą, jos leidinius uždraudė laikyti mokyklų bibliotekose. 1926 atėjus į valdžią valstiečiams liaudininkams ir socialdemokratams Kultūros veikla išsiplėtė, po Gruodžio septynioliktosios perversmo sužlugdyta. Nuo 1927 jos veiklą iš dalies tęsė Kultūros švietimo draugija. 1929 bendrovę nutarta likviduoti.
bendrovės Kultūra leidinys su įmonės logotipu
Išleistos knygos
Išleido apie 150 pavadinimų knygų, svarbesnės: M. Twaino Princas ir elgeta (1922), Jovaro Parinktosios eilės (1923), S. Santvaro Minių mylimoji, W. Shakespeare’o Otelo, O. Wilde’o Pasakos (visos 1924), R. Tagorės Namai ir pasaulis, J. Rainio Aukso žirgas, Butkų Juzės Palaidūnas, A. Vienuolio Raštai (tomas 3, visos 1925), H. G. Wellso Pasaulio istorija, arba Aiški gyvybės ir žmonijos istorijos apybraiža (3 tomai 1925–35), P. Benoit Atlantida (1928).
Kita veikla
Bendrovės iniciatyva įkurta švietimo ir kultūros draugijų, įstaigų (Lietuvos kultūros sąjunga, Šiauliuose P. Višinskio liaudies universitetas, veikė 1927–30, liaudies teatras, simfoninis orkestras ir kita), apie 300 būrelių („Kultūros“ būreliai). Šiauliuose įsteigė biblioteką, pirmoji Lietuvoje ėmė rūpintis, kad skaitytojai paštu gautų leidžiamas knygas.
Vadovai
Vadovai: P. Bugailiškis, S. Brašiškis, S. Lukauskis, K. Bielinis, J. Trečiokas, J. Murka, A. Ulpis ir kiti.