Kulturbundas

Kulturbùndas, Klapėdos krãšto kultros sjunga (vokiečių k. Memelländischer Kulturbund), Mažosios Lietuvos vokiečių nacionalistinė organizacija. Veikė 1923–34 Klaipėdos krašte.

Oficialus tikslas – saugoti senąją krašto (daugiausia vokišką) kultūrą, vadovauti vietos vokiečių kultūrinėms organizacijoms. Iš tikrųjų stiprino Vokietijos įtaką Klaipėdos krašte (ir tarp lietuvių), padėjo sudaryti sąlygas kraštą 1939 prijungti prie nacių Vokietijos. 1924 turėjo daugiau kaip 50 skyrių, apie 30 000 narių; kolektyviniai nariai buvo visos Klaipėdos krašto nacionalistinės vokiečių valdininkų, kultūros, sporto ir kitos draugijos. Vadovaujamoji institucija – Centro valdyba.

Sąjunga ir jos kolektyviniai nariai slapta priklausė tapačių Vokietijos organizacijų centrams, buvo jų finansuojami. Prieš Klaipėdos krašto Seimelio rinkimus 1926 06 sąjunga su Socialdemokratų partija sudarė Vienybės fronto rinkimų komitetą ir įkūrė 2 vokiškas politines partijas – Klaipėdos krašto tautos partiją ir Klaipėdos krašto žemės ūkio partiją. Prie šios prijungta sąjunga tariamai jai perleido politinę veiklą, iš tikrųjų vykdė partijos politines akcijas, per rinkimus imdavosi demagogijos, papirkinėjimo, teroro.

Kulturbundas vadovavo Klaipėdos krašto vokiečių visuomeniniam gyvenimui. Iš Vokietijos gaunamomis lėšomis šelpė vokiškas mokyklas, bažnyčias, draugijas, mokėjo stipendijas Vokietijoje studijuojantiems studentams, pašalpas vokiečių valdininkams, karo neįgaliesiems ir jų našlėms. Daug sąjungos narių įstojo į E. Neumanno (noimanininkai) ir T. Sasso (zasininkai) vadovaujamas krašto nacių partijas, padėjo joms 1934 Klaipėdos krašte rengti sukilimą. Dėl antivalstybinės veiklos 1934 07 Kulturbundas Lietuvos Respublikos valdžios buvo uždarytas.

Sąjungos Centro valdybos pirmininkai: H. Conradas (1923–33) ir J. Puodžius (Puodszus, 1933–34).

587