kultrinė asimiliãcija, kultūrinis supanašėjimas dėl kultūrų sąveikos vienai kultūrai perimant kitos kultūros bruožus; daugiakultūriškumo susidarymas dėl įvairių kultūrų ar sociokultūrinių mažumų grupių sąveikos.
Socialinėje ir kultūrinėje antropologijoje kultūrinė asimiliacija visai arba iš dalies atitinka akultūraciją bei sinkretizmą – dviejų ar daugiau kultūrinių (pavyzdžiui, religinių, kalbinių, meno) arba ūkio (pavyzdžiui, Japonijos kapitalizmas) tradicijų samplaiką. 20 amžiaus pradžioje kultūrinės asimiliacijos procesus pradėję tyrinėti difuzionizmo krypties antropologai teigė, kad visos kultūros sudarytos iš pasaulyje pasklidusių ir perimtų tų pačių elementų. Dėl kultūros elementų ar ištisų kultūrų sklaidos susiklostantys kultūriniai ryšiai ir sąveika lemia kultūrų pokyčius. Gali būti perimti, susipynę arba susilieję tam tikri kultūriniai elementai (pavyzdžiui, kalba) arba ištisi kultūros klodai.
Susiliejimas gali būti trejopas: akultūracinis, sinkretinis ir visiškas. Akultūracinis susiliejimas – ištisos kultūros arba sociokultūrinių mažumų grupės supanašėja perimdamos vyraujančią arba daugumos kalbą, tradicijas, kultūrinę tapatybę bei socialinę struktūrą, pavyzdžiui, kaimo gyventojai perima miesto gyventojų kultūrą, Baltarusijos ir Lietuvos paribio lietuviai – baltarusių kultūrą. Sinkretinis susiliejimas – dėl sąveikaujančių kultūrų samplaikos susiformuoja nauja kultūra. 20 amžiaus ketvirtame–penktame dešimtmečiais Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros antropologai Ralphas Lintonas (1893–1953), M. Herskovitsas teigė, kad kultūrinis sinkretizmas susidaro dėl ilgalaikės socialinės ir kultūrų sąveikos bei išorės veiksnių (politinių ribų kaita, migracija, invazija, kolonizacija, globalizacija, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose susidarė nauja afroamerikiečių kultūra su afrikiečių ir europiečių kultūrų elementais). Visiškas susiliejimas – tautų ir jų kultūrų susilydymas.
Nuo 20 amžiaus dešimto dešimtmečio postmoderniojoje sociokultūrinėje antropologijoje kultūrinė asimiliacija vadinama kreolizacija (Ulfas Hannerzas) bei hibridizacija (Arjunas Appadurai); bandoma paaiškinti dėl globalizacijos vykstančią kultūrų hibridizaciją (ją geriausiai atspindi darbo migrantų, politinių pabėgėlių kultūra).
1835