kultriniai augala, žmogaus auginami augalai. Auginti atrenkami vertingiausi laukiniai augalai, vėliau iš jų išvedamos naujos veislės. Daugiausia kultūrinių augalų yra kilusių iš Azijos, mažiausia – iš Australijos. Pvz., kviečiai kilę iš Užkaukazės, Irano ir kitų Artimųjų Rytų šalių, dabartinė žieminių rugių pradinė forma – iš Turkijos ir Libijos, bulvės – iš Pietų Amerikos, daugelis daržovių – iš Viduržemio jūros šalių. Pasaulyje auginama apie 1500 kultūrinių augalų rūšių. Prie kultūrinių augalų priskiriami žemės ūkio augalai (lauko ir šiltadaržių kultūriniai augalai, pievų pašarinės žolės, sodų vaismedžiai ir vaiskrūmiai), dekoratyviniai krūmai, medžiai ir gėlės. Pagal paskirtį kultūriniai augalai skirstomi į maistinius (bulvės, grikiai, kviečiai, ryžiai, rugiai, sojos), pašarinius (avižos, dobilai, kukurūzai, liucernos, miežiai), pluoštinius (linai, kanapės), prieskoninius (kilnieji laurai, petražolės), vaistinius (aguonos, pipirmėtės), dekoratyvinius (kardeliai, rožės), aliejinius (rapsai, saulėgrąžos), skoninius (arbatmedžiai, kakavmedžiai, tabakas). Archeologiniais duomenimis, pirmieji kultūriniai augalai (soros ir kanapės) Lietuvoje augintos nuo 3 tūkst. prieš Kristų paskutiniojo trečdalio (viduriniame neolite).
999