kultūrinis sluoksnis

kultrinis slúoksnis (archeologijoje), žemės sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus veiklos pėdsakų. Kultūrinis sluoksnis per ilgą laiką susidaro gyvenamojoje vietovėje. Jame būna organinių, buitinių, statybinių ir gamybinių atliekų. Kultūrinis sluoksnis – svarbiausias gyvenamosios vietos požymis. Iš jame rastų senovės statinių, ūkinių atliekų, buities reikmenų (darbo įrankių, apyvokos daiktų), įvairių dirbinių (keramikos, geležies šlako, papuošalų, ginklų), jų gamybos priemonių liekanų nustatoma vietovės apgyvendinimo laikotarpis, gyvenusių žmonių etninė priklausomybė, rekonstruojama gyvensena. Kartais randama nuo vieno iki keliolikos kultūrinių sluoksnių (jų skaičius rodo naujus vietovės apgyvendinimo ar gyvenvietės atstatymo laikotarpius). Juos dažniausiai žymi degėsių, žemės ar smėlio sluoksniai; Çatal Hüyüke rasta 13 kultūrinių sluoksnių. Kultūrinio sluoksnio storis būna nuo kelių cm iki keliolikos metrų. Kultūrinių sluoksnių randama laikinose ir nuolatinėse senovinėse gyvenvietėse, piliakalniuose ir jų papėdžių gyvenvietėse, piliavietėse, miestų vietose, senamiesčiuose; Lietuvoje storiausias kultūrinis sluoksnis aptiktas Vilniaus senamiestyje (7 m storio).