kultrinis šòkas, kultūros ir socialinėje antropologijoje – nerimo, frustracijos, atskirties ar net depresijos išgyvenimas, kurį individas patiria patekęs į jam svetimą kultūrinę aplinką. Dažniausiai kultūrinis šokas reiškia asmens fizinio, kognityvinio ir psichologinio sukrėtimo neigiamas reakcijas (šokas), bet pripažįstama, kad kultūrinis šokas gali skatinti asmens aktyvesnį domėjimąsi ir pastangas greičiau prisitaikyti prie nepažįstamos aplinkos. Kultūrinį šoką dažnai patiria mokslininkai atlikdami nepažįstamų kultūrų lauko tyrimus, turistai per neilgas keliones po svetimas šalis ar imigrantai, ilgesniam laikui atvykę į svetimą šalį ir susidūrę su svetima kultūra. Patekus į svetimą aplinką, kultūrinis šokas gali kilti dėl 3 svarbiausių priežasčių: pažįstamos aplinkos netekimo, tarpasmeninės komunikacijos sutrikimo ar tapatybės krizės. Kultūrinis šokas dažnai tampa prietarų ir priešiškumo svetimoms kultūroms pagrindu ir yra susijęs su etnocentrizmu. Kokios nors civilizacijos ar kultūros vertybiškai angažuoti atstovai, susidūrę su jų požiūriu egzotiška kultūra ir išgyvenę didesnį ar mažesnį emocinį sukrėtimą, gali pradėti tą kultūrą vertinti neigiamai. Imigrantai dažniausiai siekia greičiau įveikti kultūrinį šoką ir prisitaikyti prie svetimos kultūros. Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros antropologas K. Obergas 1954 pirmasis pavartojo kultūrinio šoko terminą, kai tyrė jausmą, kurį išgyvena dauguma į tarpkultūrinę erdvę patekusių žmonių. Remdamasis etiniais, psichologiniais ir gebėjimo mokytis kriterijais, jis išskyrė kultūrinio šoko išgyvenimo 4 etapus, kuriuos patiria antropologai, ėmęsi svetimų kultūrų lauko tyrimų. Pirmasis etapas trunka keletą savaičių, tyrėjus apima pakili nuotaika ir optimizmas, antruoju etapu kyla priešiškumas ir kritiškumas nepažįstamos kultūros atžvilgiu, antropologai sunkiai tramdo savo kultūros pranašumo jausmą ir kartais kurį laiką vengia tiesioginių kontaktų su tiriamosios kultūros atstovais, trečiasis etapas – tai pirminio sveikimo etapas, pasižymintis humoro jausmu ir gebėjimu pasijuokti iš savęs, ketvirtasis etapas – tai prisitaikymas prie svetimos kultūros ir susitaikymas su ja – antropologai išmoksta elgtis pagal svetimos kultūros aiškias ir vos suvokiamas taisykles. Galimas ir atvirkštinis kultūrinio šoko atvejis, kai ilgai išbuvę svetimoje kultūroje ir prie jos pripratę žmonės, sugrįžę į savo buvusią bendruomenę, išgyvena emocinį ir mąstymo sukrėtimą.
2188