kultros bendrýbė, kultūros ir socialinėje antropologijoje – tam tikru pagrindu suklasifikuoti žmonių kultūrinio elgesio panašūs bruožai. Tai gali būti kalba, santuoka, religija, nuosavybės teisė, muzika, šeimos, apeigų papročiai ir kita. Kiekviena kultūrinė bendrybė skaidoma į sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, kalba turi fonetiką, gramatiką ir kita, todėl kultūros bendrybės kiekis priklauso nuo tyrėjo požiūrio ir patyrimo. Kultūros bendrybės teorija teigia bendros žmogaus prigimties sampratą ir pateikia universalų kultūros modelį kultūroms lyginti bei tirti (funkcionalizmas). Pripažįstama, kad kultūros bendrybę suformuoja bendra žmogaus biologinė, psichologinė prigimtis ir universalios žmogaus gyvenimo sąlygos. Ši pažiūra kritikuojama dėl neaiškios kultūros ir biologijos sąveikos, nors dauguma socialinių mokslų tyrėjų (sociobiologijos atstovas E. Wilsonas ir kiti) pripažįsta, kad kultūra yra biologinės prigimties tąsa ir jos viena nuo kitos priklauso. C. Wissleris vienas pirmųjų veikale Žmogus ir kultūra (Man and Culture 1923) iškėlė kultūros bendrybės klausimą. Jungtinių Amerikos Valstijų antropologas G. Murdockas aprašė iki 70 kultūros bendrybių.
L: G. Murdock Culture and Society Pittsburgh 1965.
2188