„Kultūros“ būrẽliai, kultūros organizacijos, steigtos knygų leidybos ir kultūros bendrovės Kultūra iniciatyva. Veikė 1923–1927 (kai kurie iki 1940). Kultūros būreliai organizavo liaudies universitetus, paskaitas, kursus neraštingiesiems, steigė bibliotekas, skaityklas, liaudies namus, kino teatrus, teatro ir sporto būrelius, platino knygas, leido laikraščius, skatino kraštotyros darbą. Veikė daugelyje miestų ir kaimų, gimnazijose ir kitose mokyklose. 1926 buvo 300 būrelių, iš viso 5000 narių. Kultūros būrelių veiklai įtaką darė nelegalios Lietuvos komunistų partija ir komjaunimo organizacijos. Ypač aktyvūs buvo aukštųjų mokyklų Kultūros būreliai: Lietuvos universiteto studentų Kultūros būrelis turėjo spaudos sekciją, kuri organizavo knygų vertimus, Žemės ūkio akademijos būrelis steigė darbininkams kursus, rengė ateistines paskaitas Dotnuvos apylinkės kaimuose. Kultūros bendrovė parūpindavo būreliams kilnojamųjų bibliotekų, kino aparatų, radijo imtuvų ir kitų kultūrinio darbo priemonių. Šiauliuose 1925 09 30 įvyko pirmasis, 1926 08 24 – antrasis Kultūros būrelių visuotinis suvažiavimas. 1925–26 kai kuriose apskrityse (Marijampolės, Šiaulių, Biržų, Rokiškio) buvo sušaukti Kultūros būrelių suvažiavimai, per kuriuos išrinkti Kultūros būrelių biurai. Prie Kultūros bendrovės 1926 buvo įsteigtas Kultūros būrelių centrinis biuras, kuriam vadovavo K. Korsakas. Apie Kultūros būrelių veiklą plačiai informavo žurnalas Kultūra (ėjo 1923–1941 Šiauliuose ir Kaune). Nuo 1927 Kultūros būreliai pradėjo kurtis ir užsienyje, pirmasis įkurtas Montréalyje (Kanada). Po Gruodžio septynioliktosios perversmo Kultūros būreliai buvo uždaryti, Švietimo ministerija uždraudė mokytis iš Kultūros bendrovės išleistų vadovėlių. Ilgesnį laiką veikė Žemės ūkio akademijos ir Lietuvos universiteto studentų Kultūros būreliai. 1933 buvo atgaivinti Šiaulių ir Telšių Kultūros būreliai (veikė iki 1940). Telšių Kultūros būrelis įsteigė viešąją skaityklą ir leido laikraštį Darbo žemaitis.
2271