kultūros paminklai

Pažaislio vienuolynas Kaune

kultros pamiñklai, žmonijos kultūros objektai, liudijantys svarbius istorinius ar visuomenės raidos aspektus. Gali būti kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės, turinčios išskirtinę reikšmę istorijos, meno, mokslo ir kultūros požiūriu. Jų išsaugojimu rūpinasi visuomenė ir valstybė (kultūros paminklų apsauga). Daugelyje Europos šalių kultūros paminklų apsauga pradėta rūpintis 19 a., imta sudarinėti jų sąrašus, juos tirti. 20 a. 8 dešimtmetyje kultūros paminklais ėmė rūpintis UNESCO. Pagal 1972 priimtą Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją kultūros paminklais laikoma: itin reikšmingi meno kūriniai, architektūros statiniai ir jų kompleksai bei ansambliai, archeologinės vietovės, laidojimo vietos, senieji įrašai, urviniai būstai, memorialiniai ir technikos objektai. Išskirtinės reikšmės kultūros paminklai yra skelbiami Pasaulio kultūros paveldu (Pasaulio paveldas).

Kultūros paminklai Lietuvoje

Lietuvoje pirmieji kultūros paminklų sąrašai paskelbti po II pasaulinio karo. 1947 SSRS architektūros reikalų komitetas patvirtino 11 vadinamųjų sąjunginės reikšmės architektūros paminklų: Aušros (Medininkų) vartus, Paveikslų galeriją (dabar Arkikatedra bazilika) su varpine, Meno darbuotojų rūmus (dabar Prezidento rūmai), Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčių bei bernardinų vienuolyno ansamblį, Šv. Petro ir Povilo, Šv. Mykolo, Šv. Mikalojaus bažnyčias Vilniuje, Trakų salos ir Raudonės pilis, Zapyškio, Tytuvėnų bažnyčias. 1961 LSSR Ministrų Taryba patvirtino pirmąjį respublikinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą (jį sudarė 196 objektai); jį parengė Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto Architektūros paminklų apsaugos inspekcija.

Rokiškio dvaro rūmai (dabar Rokiškio krašto muziejus)

1963 Kultūros ministerija parengė ir patvirtino vietinės reikšmės 467 architektūros paminklų sąrašą. 1969 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų senamiesčiai paskelbti respublikinės reikšmės urbanistikos paminklais. Nuo 1969 iki 1995 buvo tvirtinami respublikinės reikšmės (tvirtino Ministrų Taryba, nuo 1990 – Lietuvos Respublikos vyriausybė) ir vietinės reikšmės (tvirtino Kultūros ministerija, nuo 1990 m. – Paminklotvarkos departamentas) istorijos ir kultūros paminklų sąrašai. Buvo skiriamos 4 kultūros paminklų rūšys: istorijos, archeologijos, architektūros ir urbanistikos, dailės. 1971 sudarytas (patvirtintas 1972) visų rūšių vietinės ir respublikinės reikšmės kultūros paminklų (nesančių muziejuose, archyvuose, bibliotekose) sąrašas, 8–9 dešimtmetyje koreguotas. Iki 1995 į kultūros paminklų sąrašus įrašyta 1967 respublikiniai ir 2104 vietinės reikšmės archeologijos, 158 ir 1115 (atitinkamai) – architektūros, 7 ir 70 – urbanistikos, 1351 ir 4839 – dailės, 358 ir 1353 – istorijos paminklai. 1990–95 galiojo Laikinasis istorijos ir kultūros paminklų apskaitos (sudarė Kultūros paveldo inspekcija) bei Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašai; iki 1995 Kultūros paveldo mokslinis centras (dabar Kultūros paveldo centras) surado ir užregistravo 3063 naujus objektus.

Nuo 1995 kultūros paminklų sąrašai peržiūrimi, juose buvę objektai priskirti nekilnojamosioms (pagal 1994 priimtą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą) arba kilnojamosioms (pagal 1996 Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą) kultūros vertybėms (kultūros vertybės), kurių reikšmingiausi yra skelbiami kultūros paminklais. Nekilnojamąsias kultūros vertybes kultūros paminklais 1995–2005 skelbė Lietuvos Respublikos vyriausybė, pasiūlius Kultūros vertybių apsaugos departamentui, pritarus Valstybinei paminklosaugos komisijai, kultūros ministro teikimu. Nuo 2005 kultūros paminklais skelbiami itin reikšmingi nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai; juos skelbia Lietuvos Respublikos vyriausybė, kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai. Kultūros paminklais paskelbta: 1998 – 923, 1999 – 42, 2000 – 26, 2001 – 3, 2002 –41, 2003 – 38, 2008 – 90, 2015 – 9, 2019 – 1 nekilnojamosios kultūros vertybė.

Žymiausi Lietuvos kultūros paminklai

Žymiausi: Kernavės piliakalniai, Vilniaus piliakalnis su papiliais ir gyvenviete, Merkinės piliakalnis, Kryžių kalnas – Jurgaičių (Domantų) piliakalnis su gyvenviete (Šiaulių rajono savivaldybė), Punios piliakalnis su gyvenviete (Alytaus rajono savivaldybė), Vilniaus istorinis centras, Vilniaus katedra (Vilniaus katedra ir varpinė), Žemutinės (Žemutinė pilis) ir Aukštutinės pilių (Aukštutinė pilis) pastatų ir jų liekanų kompleksas, Vilniaus universiteto pastatų ansamblis, Sapiegų rūmai, Šv. Teresės bažnyčios, basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ir gynybinių statinių ansamblis (Šv. Teresės bažnyčia ir vienuolynas) su Medinininkų (Aušros vartais), Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčia (Aušros vartai), Benediktinių vienuolyno ansamblis su Šv. Kotrynos bažnyčia (Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas), Šventųjų Pranciškaus Asyžiečio, Bernardo Sieniečio bei Šv. Onos bažnyčių ir bernardinų vienuolyno ansamblis (Šv. Onos ir bernardinų vienuolyno ansamblis), Chodkevičių rūmų, Pranciškonų vienuolyno ansambliai, Vilniaus rotušė, Šv. Mikalojaus bažnyčios kompleksas, Šv. Stepono bažnyčia (visi Vilniuje), Kauno pilies liekanos, Kauno rotušė (Rotušės aikštė), Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statinių kompleksas, Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika (Kauno katedra), Šv. Gertrūdos bažnyčia, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis (Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis), Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto pastatas, Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorija, Kauno centrinio pašto rūmai, Lietuvos banko pastatas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai (visi Kaune), Medininkų pilis (Vilniaus rajono savivaldybė), Trakų salos pilis ir Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių kompleksas (Trakų pilys), Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksas, Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapinės bažnyčios kompleksas, dominikonų vienuolyno ansamblis Palėvenės kaime (Kupiškio rajono savivaldybė), Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Kauno rajono savivaldybė), Žemaičių Kalvarijos sakralinių statinių ansamblis (Plungės rajono savivaldybė), Biržų pilis, Palangos dvaro sodyba, Plungės dvaro sodyba, Raguvėlės dvaro sodyba (Anykščių rajono savivaldybė), Užutrakio dvaro sodyba (Trakai), Rokiškio dvaro sodyba, Chaimo Frenkelio vila (Šiauliai), Kražių kolegija (Kelmės rajono savivaldybė), 1918 vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų gimtinės ir kapai, siaurasis geležinkelis, Lietuvos karių ir partizanų kapai.

Kilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos panašia tvarka; 2008 jų Lietuvos kultūros paminklais paskelbta 70.

Pasaulio paveldo vertybėmis pripažinta: Vilniaus istorinis centras (1994), Kuršių nerija (2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004), Struvės geodezinis lankas (2005), Kauno modernizmo architektūra (2023).

L: R. Kaminskas Praeities paminklai ir šiandiena Vilnius 1983; J. Glemža Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklai / Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas t. 1 Vilnius 1988.

3006