Kultūros paminklų restauravimo trestas

Kultros pamiñklų restaurãvimo trèstas, Respubliknis kultros pamiñklų restaurãvimo trèstas, specializuota paminklų restauravimo ir konservavimo organizacija. Konservavo ir restauravo gynybinius įtvirtinimus, sakralinius pastatus, visuomeninės paskirties statinius, dvarų kompleksus, meno vertybes. Įkurtas 1950 (1950–69 Mokslinės restauracinės gamybos dirbtuvės, 1969–75 Paminklų restauravimo valdyba). Iš pradžių restauruoti bei konservuoti per karą apgadinti paminklai – Medininkų, Trakų Salos ir Pusiasalio, Kauno pilys, Vilniaus ir Kauno rotušės, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, pradėta tyrinėti ir konservuoti Vilniaus Aukštutinė pilis, remontuotos ir restauruotos Šv. Petro ir Povilo, Šv. Kotrynos, Visų Šventųjų, Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, Bernardinų ir Bazilijonų vienuolynų ansambliai Vilniuje, Tiškevičių rūmai Palangoje, Vilniaus universiteto salės. 1956 pradėta atkurti Trakų Salos pilį. 1958 sudarytas Vilniaus istorinio senamiesčio rekonstrukcijos projektas (architektai K. Šešelgis, S. Lasavickas, J. Šeibokas, istorikai S. Pinkus, M. Jučas), vėliau parengti Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Trakų rekonstrukcijos projektai. 1960 laikraštyje Izvestija Lietuva kritikuota kaip feodalinių pilių atstatinėtoja, sumažintas finansavimas. 1969 prie Paminklų restauravimo valdybos įkurtas Paminklų konservavimo institutas (dabar Projektavimo ir restauravimo institutas). 1975–90 paveldotvarkos veiklą koordinavo Kultūros paminklų restauravimo trestas (įkurtas R. V. Kaminsko iniciatyva, veiklą dar plėtojo R. Jaloveckas, S. Pinkus ir kiti), vykdė administracines funkcijas (teikė pavedimus Paminklų konservavimo institutui). Gamybiniai padaliniai – restauravimo dirbtuvės – veikė Kaune (nuo 1969), Klaipėdoje (nuo 1972), Vilniuje (nuo 1977), Kėdainiuose (nuo 1979), Biržuose (nuo 1978), Telšiuose (nuo 1986), Trakuose (nuo 1979). Nuo 1975 trestui priklausė speciali meno kūrinių restauravimo aikštelė (restauravo ir konservavo skulptūras, freskas, molbertinę tapybą, vitražus, vargonus, medžio, metalo dirbinius visoje Lietuvoje). Ryškiausias to laikotarpio paveldotvarkos darbas – Vilniaus universiteto ansamblio restauravimas, Vilniaus Žemutinės pilies Arsenalo atkūrimas ir dalinis restauravimas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę restauravimo dirbtuvės pertvarkytos į bendroves, kurių daugelis privatizuotos, o kai kurios veikia iki šiol. 1975–1990 Kultūros paminklų restauravimo trestas konservavo ir restauravo daug svarbių kultūros paminklų.

3006