kultūros paveldas

kultros pãveldas, per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės.

Kultūros paveldo klasifikacija

Prahos senamiestis

Yra materialus ir nematerialus kultūros paveldas; jis svarbus bendruomenės ar grupės tapatybės ir tęstinumo požiūriu, rodo kultūrų įvairovę. Materialiu kultūros paveldu laikoma (pagal UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją): paminklai (architektūros, dailės kūriniai, archeologinio pobūdžio struktūros ar radiniai), ansambliai (izoliuotos arba susietos statinių grupės, kurių architektūra yra susijusi su kraštovaizdžiu), įžymios vietovės (žmonių ir gamtos kūriniai). Nematerialus kultūros paveldas (pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją) – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įgūdžiai, t. p. su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrinės erdvės, tam tikrų bendruomenių pripažintos kaip kultūros paveldo dalis.

Nematerialus kultūros paveldas daugiausia reiškiasi per žodinės kūrybos tradicijas ir raiškos formas – kalbą, scenos meną, papročius, apeigas ir šventinius renginius, t. p. su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus. Kultūros paveldas su gamtos paveldu sudaro Pasaulio paveldą.

Kultūros paveldo sampratos raida

Kultūros paveldo samprata klostėsi šimtmečius. Ilgą laiką kultūros paveldu laikyti pavieniai architektūros, dailės, archeologijos ir istorijos paminklai. Nuo 20 a. antros pusės kultūros paveldą imta traktuoti kaip kultūrinės ir gamtinės aplinkos visumą; 20 a. pabaigoje įsigalėjo kultūrinio kraštovaizdžio sąvoka. 1972 UNESCO priimtoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti; konvenciją iki 2020 ratifikavo ar prie jos prisijungė 193 valstybės (Lietuva – 1992, Latvija ir Estija – 1995). Reikšmingiausius kultūros paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo vertybėmis. 2019 Pasaulio paveldo sąraše yra 869 kultūros, 213 gamtos ir 39 mišrūs (kultūros ir gamtos) objektai. Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu pripažinta: Vilniaus senamiestis (1994), Kuršių nerija (kultūros ir gamtos, 2000), Kernavės archeologinė vietovė (2004), Struvės geodezinis lankas (2005).

Kernavės kultūrinis rezervatas

Nuo 21 a. pradžios tautų nematerialus paveldas skelbiamas žmonijos kultūros paveldu (pagal Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, priimtą 2000; Lietuva ratifikavo 2004). 2008 kryždirbystė ir kryžių simbolika bei dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (2001–08 vadinta Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevrais), 2010 į sąrašą įtraukta ir lietuvių polifoninės dainos Sutartinės. Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei.

3006