kultros vertýbė, sociologijoje – tam tikrõs bendruomenės bendro pobūdžio idėjos apie tai, kas yra siektina, kas veikia kaip alternatyvių orientacijų ir priimtino ar nepriimtino elgesio pasirinkimo kriterijai ir standartai. Kultūros vertybių sistema (natūrali ar dirbtinė) laikoma santykinai vientisa, uždara, homogeniška, pastovia ir privaloma visiems bendruomenės nariams. Kultūros vertybės sąvoką įtvirtino sociologijos ir kultūros teorijos (pavyzdžiui, funkcionalizmas), kurios kultūrą sieja su bendruomenės, kaip uždaro darinio, samprata. Kultūros vertybė yra viena iš trijų svarbiausių kultūros tokios sampratos sudedamųjų dalių (kitos dalys – visuomenės elgesio normos ir materialūs daiktai). Kultūros vertybės tyrimai empiriškai nustato, aprašo, lygina ir analizuoja subjektyviai suvokiamus universalius ir lokalius žmonių elgesio prioritetus, standartus bei orientyrus. Visas žmogaus elgesys grindžiamas kultūros vertybėmis, todėl kultūros ir socialinei antropologijai ir sociologijai jos yra tinkamas analitinis instrumentas aiškinant socialinės integracijos, grupės tapatumo ar individo tapatybės klausimus. Pavyzdžiui, pagal T. Parsonso socialinio veiksmo sistemos teoriją, vykstant socializacijai kultūros vertybių (tai yra kultūros sistemos) internalizacija (socialinės grupės vertybių, normų perėmimas) sujungia socialinę ir individo sistemas. Šiuolaikiniuose kultūros tyrimuose pabrėžiamas sąvokų neutralumas, kultūros vertybės kritikuojamos dėl subjektyvumo, hierarchiškumo ir privalomumo. Kultūros vertybės egzistuoja individo sąmonėje ir jas sudėtinga objektyviai tirti. Kultūros vertybių suvokimui būdingas hierarchinis mąstymas – tai, kas pripažįstama turint vertę, hierarchiškai yra aukščiau už tai, kas jos neturi. Galiausiai kultūros vertybės tam tikra prasme implikuoja privalomumą, nes laikoma vertinga tik tam tikroje bendruomenėje.
2188