kmai, krikštãtėviai, põdžiai, põdės, etnologijoje – iškilmingo krikšto apeigose dalyvaujantys ir tėvams atstovaujantys asmenys. Svarbiausi krikštynų dalyviai. Pagal paprotį kūmai su krikštavaikiu ir jo tėvais tampa artimais giminėmis. Tėvams mirus turi moralinę pareigą rūpintis krikštavaikiu. 17 amžiuje Mažosios Lietuvos lietuviai kūdikiui krikštyti kviesdavosi 3–5 kūmus (buvo leista kviesti 11–15 kūmų). Tie patys asmenys dažniausiai buvo kviečiami ir vėliau gimusių vaikų kūmais. 19–20 amžiuje turtingesni pajūrio ir Šiaurės Lietuvos valstiečiai kviesdavosi 5–6, kartais iki 10 kūmų. Kvietimas į kūmus laikytas didele garbe. Kūmais buvo parenkami dori, sąžiningi, darbštūs žmonės, kad krikštavaikis išaugtų į juos panašus. Už vežamo krikštyti kūdikio nuprausimą kūmas pribuvėjai į geldelę su vandeniu įmesdavo pinigų, o kūma užtiesdavo stuomenį. Kūmų pareiga – sumokėti kunigui už krikšto apeigas, pagerbti pinigais ir kitomis dovanomis kūdikį ir jo motiną, prisidėti prie krikštynų vaišių. Grįžtantieji su pakrikštytu kūdikiu kūmai, kaip ir vestuvininkai, saldainiais, riestainiais išsipirkdavo kelią, krikštynų dalyvius vaišindavo vadinamaisiais kūmų pietumis. Per šias vaišes kūmai būdavo susodinami greta ir tyčia spaudžiami, kad jų krikštavaikio dantys nebūtų švarplėti.
2273
krikšto tėvai