Kùmai (gr. Kymē, lot. Cumae), senovės graikų kolonija Apeninų pusiasalyje, Kampanijos pakrantėje, 19 km į vakarus nuo dabartinio Neapolio. Apie 750 pr. Kr., per vadinamąją didžiąją kolonizaciją, juos įkūrė išeiviai iš Chalkidės (manoma, Kumai – viena seniausių graikų kolonijų vakaruose). Buvo vienas graikų kultūros sklaidos Kampanijoje centrų; garsėjo čia gyvenančia sibile (pranaše). 6 a. pr. Kr. antroje pusėje–5 a. pr. Kr. pirmoje pusėje kariavo su Kampaniją užvaldyti siekiančiais etruskais (graikai juos įveikė 524 ir 474 pr. Kr. jūrų mūšiuose prie Kumų). 5 a. pr. Kr. dėl nesantaikos su kitais regione vyrauti siekiančiais graikų poliais, karų su vietos gentimis Kumai nusilpo. 428 ar 421 pr. Kr. juos užėmė samnitai, 338 pr. Kr. – romėnai; vėliau jie suteikė miestui municipijo statusą.
Kumų griuvėsiai
Išliko šventyklų, gynybinių įtvirtinimų liekanų, apie 130 m ilgio požeminis tunelis, vedantis į didelę skliautinę olą, vadinamąją Sibilės grotą (aprašyta Vergilijaus, rasta 20 a. pirmoje pusėje).
Jupiterio šventyklos griuvėsiai Kumuose
Sibilės groto tunelis Kumuose