Kùmbhamela, hinduistų viena didžiausių piligriminių švenčių. Vyksta kas 12 metai Indijos keturiuose šiaurės vakarų miestuose – Allahabade, Haridvare, Udžaine ir Našike (Maharaštros valstija). Kumbhamela rengiama pagal Saulės, Mėnulio ir Jupiterio padėtį. Dalyvauja visų pagrindinių hinduizmo asketinių ir vienuolinių mokyklų lyderiai, vyksta masinis apsiplovimas (jo pagrindinės dienos vadinamos karališkuoju apsiplovimu – šahi snana), teologijos ir filosofijos debatai. Kumbhamela siejama su mitu apie nemirtingumo gėrimo (amritos) puodynę (skr. kumbhamelā – puodynės sambūris ar mugė), kurią dievai ir asurai išgavo plakdami pieno vandenyną. Puodynę užgrobę asurai, bet Indros sūnus Džajanta pasivertęs paukščiu ją atėmė.
Kumbhamelos šventė Našike (Maharaštros valstija)
Gaudynės truko 12 dienų, tuo metu amritos 4 lašai nutiško Prajage (dabar Allahabade), Haridvare, Udžaine ir Našike. Kumbhamela turėtų vykti kas 3 metus pakaitomis šiuose 4 miestuose, kad būtų sudarytas 12 metų ciklas, bet faktiškai šis ciklas trunka nuo 11 iki 13 metų. Našike ir Udžaine Kumbhamela vyksta tais pačiais metais ar su metų skirtumu. Mahakumbhamela, arba Didžioji Kumbhamela, rengiama Gango, Džamnos ir mitinės Sarasvatės santakoje Allahabade maghos (sausis–vasaris) mėnesį, ji trunka 41 dieną (2001 dalyvavo 70 mln. žmonių). Haridvare Kumbhamela vyksta prie Gango upės čaitros (kovo–balandžio) mėnesį, Udžaine – prie Šipros upės vaišakhos (balandžio–gegužės) mėnesį, Našike – prie Godavari upės šravanos (liepos–rugpjūčio) mėnesį.
171