Kumelioni pliakalnis, piliakalnis su papėdės gyvenviete 1,5 km į pietus nuo Kumelionių kaimo, Šešupės kairiajame krante (Marijampolės savivaldybė). Dar vadinamas Marijampolės piliakalniu. Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos slėnio daubos, iš šiaurės – gilus Uosupėlio slėnis. Šlaitai statūs, 15–16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38 × 6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė (užima 150 × 200 m plotą), kuri nuo Kumelionių piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu, apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.
Kumelionių piliakalnis
Piliakalnį 1968 tyrė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba ir Istorijos institutas (tyrimų vadovas V. Daugudis). Aikštelės ištirta 48 m2, pylimo – 5 × 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje (kultūrinio sluoksnio storis 0,6–0,8 m) – lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos, strėlių antgalių. Gyvenvietėje (ištirtas 50 m2 plotas, kultūrinis sluoksnis 0,3–0,5 m storio) rasta lipdytos ir žiestos keramikos, geležies rūdos lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo pirmo tūkstantmečio pradžios iki 10–11 a., gyvenvietėje gyventa 3–11 amžiuje. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Marijampolės piliakalnis