kumýkų kalbà priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui (kartu su karačiajų-balkarų, karaimų, krymčiakų kalbomis).
Paplitimas
Dagestano (Rusijos Federacija) viena valstybinių kalbų (kartu su rusų, avarų, darginų, lezginų, lakų, nogajų ir kitomis kalbomis; kalbančiųjų apie 427 800, 2010 surašymo duomenys). Dar vartojama Čečėnijoje (apie 9000), Šiaurės Osetijoje (apie 12 700), kai kuriose Rusijos Federacijos srityse (apie 16 000), t. p. Turkijoje; iš viso apie 500 000 kalbančiųjų. Kumykų kalba yra ir Kaukazo kai kurių etninių grupių tarpusavio bendravimo kalba.
Gramatikos ypatybės
Agliutinacinė. Skiriamos 5 tarmės: Buinako, Chasavjurto, Kaitago, priekalnių, Tereko. Bendrinė rašomoji kalba susiformavusi Chasavjurto ir Buinako tarmių pagrindu. Kai kurios kumykų kalbos ypatybės yra artimesnės ogūzų pogrupio tiurkų kalboms, pvz., azerbaidžaniečių. Žodžio pradžioje vietoj k tariama g (turkų kiži ‘žmogus’, kumykų giši). Yra skolinių iš avarų, darginų, lakų ir kitų kalbų.
Raštas
Iki 1929 vartotas arabų, 1929–38 – lotyniškasis raštas, 1938 jį pakeitė kirilika.
2366