Kunigiškių piliakalnis

Kunigškių pliakalnis, Pãjevonio pliakalnis, piliakalnis su papėdės gyvenviete yra Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, apie 0,8 km į šiaurės vakarus nuo Kunigiškių kaimo (Pajevonio seniūnija), Jevonio ir Ėglupio santakos kyšulyje. Kunigiškių piliakalnis datuojamas 2–13 amžiumi.

Piliakalnis

Kunigiškių piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė ovali, 150 × 76 m dydžio. Ją juosia pylimas (pietrytiniame pakraštyje – 4 m aukščio ir 24 m pločio, iš kitų pusių – iki 2 m aukščio ir 11 m pločio). Pietryčių pusėje Kunigiškių piliakalnis įtvirtintas dar vienu pylimu ir dviem grioviais; už aikštelės pylimo – pirmasis 3,6 m pločio ir 1,65 m gylio griovys, už jo – 1,5 m aukščio ir 10 m pločio pylimas bei antrasis griovys (2,8 m pločio ir 1,8 m gylio).

1963–1964 Vilniaus universiteto archeologų ekspedicija (tyrimų vadovas P. Kulikauskas) tyrė piliakalnio aikštelę ir pylimą (ištirta 900 m² plotas). Aikštelėje aptiktas iki 0,8 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta pastatų liekanų, geležinių strėlių antgalių, peilių, ylų, pincetų, žalvarinių segių, kabučių ir žiedų, akmeninių galąstuvų, molinių verpstukų, lipdytos brūkšniuotu, grublėtu lygiu ir gludintu paviršiumi keramikos, Romos moneta. Nustatyta, kad pietrytinės pusės didysis pylimas tvirtintas 3, kiti – du kartus: iš žemės, akmenų ir rąstų. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Kunigiškių piliakalnis

Papėdės gyvenvietė

Aplink piliakalnį buvo įsikūrusi papėdės gyvenvietė (12 ha). Gyvenvietėje (tirta 1963–1964 ir 1994) išliko iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis; rasta židinių, ūkinių duobių, metalo lydymo krosnelės liekanų, geležies šlako, lipdytos lygiu, grublėtu ir gludintu paviršiumi keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1329