Kunming

Kunming (Kunmngas), miestas Kinijos pietvakariuose, į pietvakarius nuo Guijango; Junnano provincijos centras.

5,27 mln. gyventojų (2020). Kunmingas įsikūręs Junnano–Guidžou kalnyne, apie 1900 m aukštyje, Dian Či ežero šiauriniame ir rytiniame krante. Plentai ir geležinkeliai į Mianmaro, Laoso, Vietnamo miestus. Oro uostas.

Mašinų (kasybos mašinų, metalo apdirbimo staklių), automobilių gamyba, juodoji ir spalvotoji metalurgija, medienos apdirbimo, elektronikos, chemijos, statybinių medžiagų (cemento), tekstilės, popieriaus, odos, maisto pramonė. Alavo, vario, bambuko dirbinių gamybos amatai.

Vienas svarbiausių gėlių (daugiausia kamelijų) auginimo regionų prekybos centrų Kinijoje (1999 Kunminge įvyko pasaulinė gėlių paroda). Junnano (įkurtas 1923), mokslo ir technologijos universitetai, mokslinio tyrimo institutai. Teatrai, parodų salė, zoologijos parkas, botanikos sodas. Turizmas; karštosios versmės (49 ^oC). 126 km į pietryčius nuo Kunmingo yra karstinių reljefo formų (vadinamasis Akmeninis Miškas; plotas 912 km², uolų aukštis iki 50 m.).

Architektūra

Išliko Tangų dinastijos laikotarpio sakralinių statinių: pagodos Sisi ta ir Dongsi ta, Jantongo šventykla (8–9 a., rekonstruota 1487 ir 1686; didžiausia Kunmingo šventykla), Čiongdžu Si bambukų šventykla (po 19 a. rekonstrukcijos interjeras papildytas žmogaus dydžio medinėmis polichromuotomis vienuolių skulptūromis). Daguan Gongjuano parkas (1690) su Daguanlou apžvalgos bokštu.

Istorija

Miestas susikūrė 1 a. po Kristaus. Kelis kartus keitė pavadinimą (dabartinis pavadinimas nuo 13 a., kai Kiniją užkariavo mongolai). 17 a. viduryje tapo Junnano provincijos administraciniu centru.

Per II pasaulinį karą (1939–45) miestas tapo svarbiu tarptautiniu transporto mazgu; per Kunmingą Sąjungininkai iš Indijos į Japonijos blokuojamą Kiniją tiekė karines medžiagas. 1949 mieste įsigalėjo komunistų valdžia.

Nuo 20 a. 9–10 dešimtmečio miestas sparčiai plečiasi, tapo svarbiu Pietvakarių Kinijos ekonomikos ir kultūros centru.